Sesuo ir brolis Kančiai: „Mes esame puiki komanda“

Niekam nenuostabu, kad rugsėjo 8-ąją Vilniuje vykusiame maratone skambėjo Loretos ir Remigijaus Kančių pavardės. Prekės ženklo „Nike“ ambasadorė, lengvosios atletikos žvaigždė 25-erių bėgikė Loreta Kančytė tapo moterų pusmaratonio rungties čempione, jos brolis ir treneris 32-ejų Remigijus toje pačioje vyrų rungtyje atbėgo antras. Daugkartinė Lietuvos lengvosios atletikos čempionato moterų 5000 m bėgimo rungties čempionė L. Kančytė tikina, kad už tai, ko ji pasiekė, turi būti dėkinga būtent broliui, mat tai jis prieš 11 m. „privertė“ merginą sportuoti.

Vaikystėje visai nesportavo                  

L. Kančytės teigimu, nepaisant to, kad brolis jau seniai bėgiojo, iki maždaug 13 m. ji visiškai nesportavo. Anot Loretos, sportas ją visada traukė, tačiau dėl vaikystėje turėtų sveikatos problemų, medikai mergaitei rekomendavo vengti aktyvios veiklos.

„Per kūno kultūros pamokas sėdėdavau ant suolelio ir pavydėjau aplink lakstantiems bendraamžiams, tačiau laikiausi gydytojų rekomendacijų ir nesportavau. Viskas pasikeitė, kai Remigijus vasarai grįžo iš studijų namo ir pasiūlė pabėgioti kartu. Kadangi brolis man visada buvo autoritetas, bėgiodavau, tačiau dažnai nesilaikiau jo ant lapelio surašyto plano, kuriame nurodė, kiek laiko bėgti ir kaip didinti krūvį. Pakankamai greitai įvyko mano pirmosios varžybos, kurias, nors ir stipriai nesiruošusi, laimėjau. Kai netrukus laimėjau ir antrąsias, mane pagavo azartas – pradėjau intensyviau treniruotis, o nuo rudens ėmiau važinėti į Alytų pas Remigijaus bėgimo trenerį“, – pasakojo pašnekovė.

Svarstė, ar nemesti sporto

Nuo to laiko Loreta žinojo, kad, kai baigs mokyklą, kaip ir brolis studijuos treniravimo sistemų specialybę Kaune. Tad kai jai pavyko įstoti į šias studijas, sportininkė iškart susirado Remigijaus trenerę Kaune. Pasak bėgikės, iš pradžių viskas puikiai sekėsi, tačiau vėliau po truputį rezultatai pradėjo kristi. Galų gale, kai rezultatai tapo blogesni nei treniravimo pradžioje, mergina net pradėjo mąstyti, ar ne laikas iš vis liautis sportavus.

„Ilgai svarsčiau, ar neverta atsisakyti bėgimo, tačiau nutariau apie tai pakalbėti su broliu, kuris tuo metu jau treniravo vaikus ir mėgėjus bėgikus. Pasitarę nusprendėme, kad galbūt jam pavyktų padėti man pagerinti rezultatus. Taip išėjo, kad jau virš trijų metų brolis yra mano treneris, o mano rezultatai labai stipriai pagerėjo“, – džiaugėsi sportininkė.

Ne tik kartu treniruojasi, bet ir dirba

Nors Remigijus, anot Loretos, nėra griežtas treneris, tačiau žinoma, siekia, kad sesuo vis labiau gerintų rezultatus.

„Kai buvau jaunesnė, vis galvodavau, na kodėl reikia taip stipriai treniruotis, pykau ant brolio už tai, bet vėliau, aišku, supratau, kad be su sunkaus darbo, nieko nepasieksi. Juolab brolis krūvį didina tik kas sezoną – stipriai nespaudžia.Taip pat mane labai palaiko morališkai, jei blogai jaučiuosi, nukelia treniruotę į kitą dieną ar palengvina planą, motyvuoja“, – sakė sportininkė.

Loreta ir Remigijus ne tik kartu treniruojasi, tačiau ir kartu dirba Kauno sporto mokykloje „Startas“ – treniruoja vaikus.

„Laimei, mes puikiai sutariam ir tas dažnas būvimas kartu mūsų nevargina. Tiesą pasakius, per treniruotes nesame susipykę. Žinoma, kartais būnam pavargę, irzlūs, bet viskas išsisprendžia be pykčių“, – tikino bėgikė.

Įžvelgė potencialą

Šiai sesers minčiai pritaria ir lengvaatletis, ilgų nuotolių bėgikas Remigijus, kuris teigia, kad judviejų įtampos išsirutulioja be konfliktų, tiesiog organiškai. Pasak vyro, dažnas laiko leidimas kartu turi savo pliusų.

„Kartais per dieną kartu turime vieną, rečiau net ir dvi treniruotes. Aš bėgu ilgesnę distanciją, tad Loreta jau būna savo atstumą nubėgusi ir prasideda jos, kaip motyvatorės darbas. Ji sugeba puikiai mane įkvėpti. Manau, esam gera komanda“, – sakė R. Kančys.

Paklaustas, kodėl tą lemtingą vasarą paskatino seserį bėgioti, Remigijus atsakė, kad  jis jau tada matė Loretoje potencialą.

„Kai mes pirmą kartą kartu prasibėgom, aš pastebėjau, kad ji turi cinkelį – gali tikrai neblogai bėgti. Įžvelgiau, kad ji turi tinkamą kūno kompoziciją, ištvermės, o jos bėgimas turi jėgos. Todėl nuo to laiko ir pradėjau ją versti sportuoti. Iš pradžių ji nelabai norėjo, tačiau man buvo labai įdomu pamatyti, ką Loreta iš tiesų gali“, – prisiminė R. Kančys.

Tiki sesers sėkme

Nors bėgikas tvirtina, kad su visais savo auklėtiniais elgiasi vienodai, tačiau Loretai pasisekė, kad su broliu jie dažniau pasikalba ir dėl to ji gauna daugiau patarimų. Tačiau, anot Remigijaus, jo indėlis į Loretos laimėjimus yra minimalus.

„Loreta, kaip auklėtinė, yra šaunuolė. Be jos užsispyrimo, mano pagalba vargu ar padėtų. Aš tik parodau jai kelią, kaip lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų. Esu įsitikinęs, kad ateityje Loreta pasieks dar geresnių rezultatų“, – pabrėžė R. Kančys.

Šiuo metu L. Kančytės asmeninis rekordas ir yra šiemet rugsėjo 8 d. vykusio Vilniaus maratono pusmaratonio distancija, kurią bėgikė įveikė per 1:15:31.

Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: Vytautas Draginis, iš asmeninio herojų albumo, Sportland