Kauno „Žalgirio“ arenos baseine buvo surengtas 32-asis AIDA pasaulio laisvojo nardymo čempionatas. Šioje sporto šakoje rungiamasi ne greičiui, o atstumui, kuomet matuojama, kiek metrų po vandeniniu panėrus nuplaukiama į tolį.
Pirmą kartą Lietuvoje vykęs renginys į Kauną pritraukė per 150 sportininkų iš daugiau nei 35 valstybių.
Kaune krito daugybė nacionalinių rekordų, tarp jų ir Lietuvos. Viena Lietuvos rinktinės lyderių anykštėnė Evelina Navašinskaitė „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie savo aistrą laisvajam nardymui bei praėjusį čempionatą Kaune.
Kaip susidomėjote laisvuoju nardymu?
Buvau plaukikė, bet su vandeniu gyvenimo jau nesiejau, baigiau visai kitus mokslus. Visgi ne veltui sakoma, kad nereikia spjauti į šulinį, nes iš jo po to gali tekti gerti. Atsitiko taip, kad pradėjau dirbti plaukimo trenere ir ėmiau dalyvauti įvairiuose kursuose, norėdama tobulinti žinias. Tarp tokių atradau ir laisvojo nardymo kursus ir taip „užsikabinau“. Mano sportinis kelias laisvajame nardyme prasidėjo prieš pat „Covid-19“ laikotarpį.
Kokios yra laisvojo nardymo rungtys ir kaip jūs išsirinkote pagrindinę?
Laisvasis nardymas turi baseino bei gylio rungtis. Lietuvoje gylio varžybų nėra, nes paprasčiausiai neturime gilaus vandens. Baseine yra keturios disciplinos. Man geriausiai sekasi nėrime be plaukmenų, kur Kaune pakartojau asmeninį rekordą – 161 m. Tokį rezultatą pakartoti būtų tikrai sunku. Kitos rungtys – nėrimas su plaukmenimis (ląstais) ir nėrimas su plaukmeniu (mono ląstu). Ketvirtoji disciplina – statika, kuomet reikia kuo ilgiau išbūti vandenyje nekvėpuojant.
Kadangi tai buvo man antras pasaulio čempionatas, tai po pirmojo, kuris vyko Bulgarijoje, supratau, kad reikia dalyvauti visose keturiose disciplinose. Vien todėl, kad pabaigoje yra susumuojami visi rezultatai ir yra vedama bendra įskaita. Kai Bulgarijoje nedalyvavau nėrime su ląstais, tai labai smarkiai nukritau lentelėje. Dėl to geriau dalyvauti visur, kad ir be maksimalių pastangų kai kuriuose rungtyse. Kaune pirmoje rungtyje – plaukime su plaukmenimis – nunėriau 154 metrus, bet tuomet taupiausiai sekančios dienos rungčiai – plaukimo „varlyte“ (be plaukmenų). Išėjo taip, kad su ląstais nunėriau mažiau, kas įprastai varžybose būna atvirkščiai. Nėrimas be plaukmenų man yra mėgstamiausia rungtis ir per ją geriausiai atsipalaiduoju. Su mono ląstu neriu gerokai virš 200 m, o tą Lietuvoje šiuo metu gali padaryti tik kolega Aleksandras Tetervovas. Šiai rungčiai taip pat skiriu nemažą dėmesį, todėl džiaugiuosi, kad ir čia pavyko pagerinti Lietuvos rekordą. Statikos rungtyje man taip pat priklauso Lietuvos rekordas – 6 min. 44 sek. – ir dar pavyksta kol kas lenkti ir vyrus, tačiau jie nepasiduoda ir po truputį vejasi.
Kaip vyko treniruotės prieš pasaulio čempionatas?
Prieš čempionatą gerą pusmetį dirbau disciplinuotai. Per savaitę turėjau mažiausiai tris vandens treniruotes ir jose treniruodavausi atskiras rungtis. Laviruodama pamačiau, kur reikia sudėti daugiausiai akcentų. Kartais dar įtraukiamas ir pasiruošimas salėje. Pridėjus fizinį pasirengimą, masažus ir pan., gaunasi šešios savaitės sporto. Pasilieku sau vieną šventą dieną, tik ji man yra ne sekmadienis, o penktadienis, nes savaitgaliais turėdavau sunkiausias treniruotes.
Kadangi esu anykštėnė, o treneris – vilnietis, iš pradžių treniravomės Ukmergėje. Užsidarius šio miesto baseinui, pratinomės prie 50 m ilgio baseino, todėl sportuodavome Lazdynų arba „Žalgirio“ baseinuose.
Kaip vertinate patį pasaulio čempionatą Kaune ir jo organizavimą?
Kadangi man tai tik antras pasaulio čempionatas, todėl tik juos du ir galiu lyginti, bet Kaune buvo išties labai aukštas lygis. Vien ką reiškia naujas baseinas, jo vieta, apšvietimas. Tiesioginės transliacijos lietuvių ir anglų kalbomis, televizija, interviu po kiekvieno starto – tokių dalykų čempionate Bulgarijoje nebuvo. Galbūt kiekvienas savo namus giria, bet manau, kad tam pagrindo yra daug.
Koks yra laisvojo nardymo populiarumas Lietuvoje ir ar jis auga?
Šis sportas dar nėra labai populiarus Lietuvoje, todėl jo negalima lyginti nei su pačiu plaukimu, nei su kitomis stipresnėmis Lietuvoje sporto šakomis. Pavyzdžiui, Italijoje, Kroatijoje ar kai kuriose Azijos šalyse laisvasis nardymas yra labai populiarus dėl gylio varžybų. Kai kam susidomėjimas atsirado nuo žuvininkystės, kai kam nuo perlų rinkimo ir pan. Prieš gerus 20 metų Lietuvoje atsirado pirmieji laisvojo nardymo treneriai, kurie ir patys sportavo ir ėmė gilintis į šį sportą. Dabar Lietuvos laisvasis nardymas neatsilieka nuo pasaulinio lygio. Anksčiau turėjome tik du instruktorius, o dabar jau jų gerokai daugiau. Atsirado ir instruktorių, kurie dirba su nepilnamečiais, nors vaikų tarpe tai dar nėra labai paplitusi sporto šaka. Bet kokiu atveju, populiarumas dabar tikrai išaugęs.
Šiuo metu laisvojo nardymo kursai vyksta Vilniuje ir Kaune. Susirinkus grupei, jie organizuojami ir Klaipėdoje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Artūro Jakšto