Šiandien apie tai, kas keičiasi sportininkų gyvenime atėjus šaltajam metų laikui, mums pasakoja Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ir FK „Žalgiris Vilnius“ klubo saugas Saulius Mikoliūnas.
Dauguma tautiečių sako, kad viskas Lietuvoje būtų gerai, jei žiema nesitęstų pusę metų. O tu ar jautriai reaguoji į niūrųjį metų laiką?
Stengiuosi niekada nebūti surūgęs, todėl man asmeniškai kiekvienas metų laikas savotiškai gražus. Svarbiausia – kad viduje šviestų saulė ir būtų gera nuotaika!
Kas keičiasi tavo, kaip sportininko, darbotvarkėje atėjus rudens-žiemos sezonui?
Didelių pasikeitimų nėra. Laukiame sezono pabaigos ir atostogų.
Ar šiuo metu atsiranda daugiau laisvo laiko? Jeigu taip, kaip jį leidi?
Kaip tik laisvo laiko lieka mažiau! Kadangi turiu du vaikus, tai reikia ir į mokyklą nuvežti, ir į būrelius, o šiuo metu Vilniuje būna tokios automobilių grūstys, kad toks sąlyginis laisvas laikas būna skirtas kantrybei ugdyti (šypsosi).
Kaip skaidrini sau nuotaiką, kai didesnę paros dalį būna tamsu?
Dažniausiai laiką leidžiu kartu su šeima ir draugais. Tai visada nuteikia gerai, nuramina, pakrauna energijos ateinančiai dienai.
Kalbant apie pasyvų laisvalaikį, turbūt mėgsti žiūrėti filmus? Gal gali išvardinti savo tris mėgstamiausius?
Šiaip patinka daug įvairių filmų. Sunku tris ir išskirti. Bet pirmi atėję į galvą yra šie: „Gladiatorius“ (Gladiator), „Pianistas“ (The Pianist) ir „Pabėgimas iš Šošenko kalėjimo“ (The Shawshank Redemption).
Yra dar toks pusiau aktyvus laisvalaikio leidimo būdas – stalo arba kompiuteriniai žaidimai. Kokia būtų mėstamiausiųjų trijulė?
Nesu didelis kompiuterinių žaidimų entuziastas. Bet su komanda labai patiko žaisti žaidimą „Vilkolakis“ (Werewolves). Stalo žaidimus irgi žaidžiu retai.
Ar pasirodžius sniegui ir paspaudus šaltukui, ir tave pavilioja žiemos sportas?
Lietuvoje nėra didelių kalnų, todėl, jeigu pavyksta, važiuojame su šeima į žiemos slidinėjimo kurortus. Tai kol kas moku tik su slidėmis leistis nuo kalno (šypsosi).
Šiais laikais populiaru atostogauti ir šaltuoju metų laiku. Kokios tavo atostogų kryptys? Ar kiekvienais metais keliauji ten pat?
Ne. Stengiamės aplankyti vis kitas vietas. Didelį įspūdį paliko Austrijos Alpės. Iš egzotiškesnių šalių įdomus ir spalvingas pasirodė Tailandas. Bet Nidos niekas nenurungs – į ją vykti norime ir vasarą, ir žiemą.
Daugumai žmonių sportininko gyvenimas atrodo idealus: darai tai, ką mėgsti ir moki geriausiai, nereikia sukti galvos, kuo užsiimti šiame gyvenime, esi stiprus ir sveikas, jei esi profesionalas, uždirbi daug pinigų ir t.t. O kokia tavo nuomonė: būti sportininku – daugiau pliusų ar minusų?
Pliusas tas, kad iš tikrųjų darai tai, kas patinka ir dar gauni už tai pinigus. Tik ne visiems pasiseka jų užsidirbti tiek, kiek iš tikrųjų būna išlieta prakaito, įdėta pastangų, laiko ir sveikatos. Dėl sveikatos apskritai vaikštoma plonu lynu, nes šiuolaikinis profesionalus sportas reikalauja jos labai daug. Ir vėliau, baigus profesionalią karjerą, dauguma sportininkų pradeda jausti pasekmes.
Per savo gyvenimą esi davęs daug interviu. Kokio klausimo iš žurnalistų taip ir nesulaukei?
Šiaip vengiu viešumos, tai ir interviu dalinti ne itin mėgstu. Bet jei jau paklausėt, tai tikriausiai nesu sulaukęs klausimo apie savo požiūrį į gyvenimą ir aplinkinius. Ta proga, norėčiau palinkėti žmonėms būti paprastesniems, daugiau šypsotis. Tada ir bet koks oras džiugins! Ir gerbti vienas kitą nepaisant savo statuso.
Tekstas: Sportland Magazine
Nuotraukos: iš asmeninio Sauliaus Mikoliūno archyvo
Donata Vištartaitė-Karalienė: mano svajonė - nukeliauti į Šiaurės ašigalį