Šaudymas iš lanko – ir pramoga, ir naudingas sportas

Šaudymas iš lanko – viena seniausių sporto šakų. Jo atsiradimas siejamas su priešistore ir pirmaisiais lankais, kurie dažniausiai buvo naudojami medžioklei arba karui. Dabar šaudymas iš lanko yra olimpinė sporto šaka bei naudinga ir visiems prieinama fizinio aktyvumo forma.

Turint reikiamą inventorių ir užtikrinant saugumą, Lietuvoje šaudyti iš lanko galima praktiškai bet kur. Šaudyklą galima įsirengti ir savo sodyboje. Pagrindinės vietos, kur reguliariai ir saugiai galima tai daryti, yra lankininkų klubai. Lietuvos lankininkų federacija vienija 11 klubų skirtinguose Lietuvos miestuose, o jie stengiasi priimti visus, norinčius pašaudyti.

„Šaudymas iš lanko pamažu tampa vis dažnesnė pramoga įvairių švenčių, renginių, susibūrimų metu, tačiau norint daugiau sužinoti apie šaudymą iš lanko, vis tiek reikėtų kreiptis į artimiausią klubą. Klubuose visuomet atsiras treneriai, instruktoriai, klubų vadovai ar kiti lankininkai, kurie mielu noru pasidalins žiniomis, pamokys kaip šaudyti, patars nuo ko pradėti, padės pasirinkti tinkamą sporto įrangą, supažindins su bazine šaudymo technika bei saugumo taisyklėmis. Šiuo metu aktyviausi lankininkų klubai yra Vilniuje, Alytuje, Utenoje, sparčiai auga Klaipėdoje, Marijampolėje“, – pasakojo viena geriausių Lietuvos lankininkių, Europos žaidynių dalyvė Inga Timinskienė.

Šaudymas iš lanko yra, nors ir olimpinė, tačiau kartu ir labai universali sporto šaka ir gali būti pritaikoma visiems.

„Čia kiekvienas gali atrasti, kas jiems arčiau širdies – sportas, aktyvus laisvalaikio praleidimas ar hobis, leidžiantis atsipalaiduoti nuo gyvenimo rutinos. Labai didelis šaudymo iš lanko privalumas yra tas, kad sportinis inventorius gali būti pritaikomas tiek vaikams, tiek jaunimui, tiek suaugusiems ir senjorams, tiek neįgaliesiems. Įranga visada parenkama pagal šaudančio asmens galimybes ir poreikius“, – aiškino I. Timinkienė.

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dažniausiai šaudoma olimpiniais, skriemuliniais, paprastais bei ilgaisiais lankais.

„Olimpiniai ir skriemuliniai lankai yra patys moderniausi, jų technologijose sudėta daugiausiai įvairių testų, tyrimų bei žinių, naudojamos moderniausios medžiagos, didžiausi gamybos tikslumai. Olimpinis lankas yra vienintelis, naudojamas olimpinėse žaidynėse. Paprasti ir ilgieji lankai vizualiai labiausiai pažįstami pradedantiems lankininkams, tačiau jie taip pat naudojami kaip sportiniai lankai Europos bei pasaulio čempionatuose, yra pripažinti Tarptautinės federacijos“, – teigė Lietuvos lankininkė ir trenerė.

Šaudymas iš lanko yra sezoninis sportas, todėl daugmaž pusę metų treniruotės ir varžybos vykdomos uždarose patalpose, o kitą pusę – lauke. Šaudymo atstumas priklauso nuo lanko tipo, žmonių amžiaus ir sezono. Uždarose patalpose pagrindinis nuotolis yra 18 m (vaikams ir jaunimui 10-18 m), o vasaros metu nuotoliai gerokai įvairesni ir svyruoja nuo 10 iki 70 m. Olimpinėje rungtyje atstumas iki taikinio yra 70 m, o šaudant skriemuliais, paprastais ar ilgaisiais lankais – 50 m. Vaikams ir jaunimui, priklausomai nuo lanko tipo, atstumai gali būti nuo 10 iki 70 m.

Didžiausiose pasaulio varžybose susirenka tūkstančiai dalyvių. Šaudymas iš lanko sparčiai populiarėja ir progresuoja daugelyje pasaulio valstybių. Dėl to konkurencija čia yra itin nuožmi, o patekti į Europos ar planetos elitą yra nelengva užduotis.

„Svarbiausias dalykas, kuris greičiausiai reikalingas bet kurioje veikloje, yra noras. Jis visuomet padeda išugdyti ir kitas reikalingas savybes. Be abejo, šaudymas iš lanko yra precizinis sportas, reikalaujantis didelio psichologinio pasiruošimo, tad tiek gera kūno koordinacija, tiek užsispyrimas ir atkaklus tikslo siekimas visada yra privalumai“, – sakė I. Timinskienė.

Dauguma klubų lankininkus priima nuo 7-11 metų, tačiau net ir pradėjus sportuoti gerokai vėliau, galima siekti sportinių aukštumų. Šaudymas iš lanko, kaip sportas, yra tinkamas net vyresniems nei 70 metų žmonėms, o kalbant apie laisvalaikio praleidimą, tai jeigu tik žmogus sugeba pakelti ir įtempti lanką – jis jau gali būti lankininku.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Sergejaus Meleškevičiaus , „Žaliojo lanko klubo“