Talentinga Lietuvos paplūdimio tinklininkė Skalvė Križanauskaitė pastaraisiais metais pasiekė solidžius rezultatus tiek Lietuvos mastu, tiek tarptautiniuose turnyruose. Visgi galima pastebėti, kad jos partnerės keitėsi neįprastai dažnai.
Praėjusiame sezone S. Križanauskaitė žaidė su Aine Raupelyte ir spėjo pasižymėti profesionalų turnyruose. Nors dueto žaidimas nuteikė optimistiškai, naujajame sezone jų keliai išsiskyrė, o jų porininkėmis tapo bene labiausiai tituluotos Lietuvos paplūdimio tinklininkės. A. Raupelytė pradėjo žaisti su Monika Paulikiene, o S. Križanauskaitė – su Ieva Dumbauskaite.
Apie partnerių svarbą paplūdimio tinklinyje, savo situaciją bei naujas galimybes su I. Dumbauskaite S. Križanauskaitė papasakojo „Sportlandmagazine.lt“.
Kaip susidomėjai paplūdimio tinkliniu ir kodėl pasirinkai būtent šį sportą?
Visada norėjau žaisti komandinę sporto šaką, tačiau nežinojau, kokią būtent. Anksčiau gana ilgai lankiau plaukimą, išbandžiau lengvąją atletiką, įvairius šokius, tačiau niekas neprikibo. Pabandyti paplūdimio tinklinį pasiūlė mama, kai man buvo keturiolika metų. Tinklinis man iškart patiko, nes tai nemonotoniškas, daug įvairių elementų turintis žaidimas.
Per keletą metų žaidei su nemažai skirtingų partnerių. Kodėl?
Gana ilgai žaisdama tinklinį išvis neturėjau nuolatinės partnerės, dažnai tai būdavo trenerio sprendimas, su kuo žaisiu kiekvienose varžybose. Kadangi mano grupėje dauguma merginų buvo panašaus lygio, todėl ir mainėmės bandydamos atrasti kam su kuo geriausiai tinka žaisti. Galiausiai išsiskirdavo keliai, nes vienos baigdavo žaisti tinklinį apskritai arba pradėdavo treniruotis kur kitur. Man asmeniškai, keičiant partneres, sunkiausiai buvo ir tebėra prisitaikyti prie kitos pozicijos (anksčiau buvau blokuotoja, tačiau pradėjus žaisti su Aine tapau gynėja), tad dar reikia laiko, kad prisitaikyčiau prie naujos savo rolės.
Praėjusiais metais su A. Raupelyte turėjote neblogų turnyrų. Ar nebuvo apmaudu išsiskirti?
Mums su Aine gerai susiklostė, kadangi abi gavome pasiūlymus žaisti kartu su dabartinėmis, daugiau patirties ir pasiekimų turinčiomis, savo partnerėmis. Tai abejoms išėjo į naudą, nes atsivėrė daugiau galimybių. Dabar su naujomis partnerėmis turime daugiau reitingo taškų, patenkame į daugiau turnyrų. Ir, aišku, treniruočių lygis joms prisijungus prie mūsų, labai pakilo.
Kaip sekasi susižaisti su patyrusia I. Dumbauskaite?
Kadangi kartu žaidžiame dar labai trumpai, susižaidimo kartais pritrūksta, tačiau jaučiasi, kad dabar jau yra kažkiek geriau nei tada, kai tik pradėjome. Todėl manau, kad įsivažiuosime ir viskas bus gerai. Bandome viena kitą pažinti ir kaip žaidėją, ir kaip žmogų, kad tiek aikštelėje, tiek už jos ribų būtų gera atmosfera. Aš džiaugiuosi, kad turiu galimybę žaisti su aukštesnio lygio žaidėja ir kad tai yra būtent Ieva, man yra didžiulė patirtis ir galimybė.
Kokie būtų lūkesčiai naujame sezone?
Dabartinis mūsų tikslas yra dalyvauti kuo daugiau varžybų ir prisirinkti reitingo taškų, kad galėtume pereiti į kitą turnyrų lygį (iš „Futures“ į „Challenger“). Man asmeniškai norėtųsi pagaliau užsikabinti pirmą tarptautinį medalį. Kalbant apie žaidimo tobulinimą, man kaip jau ir minėjau, reikia priprasti prie naujos pozicijos, taip pat atšlifuoti tam tikrus tinklinio techninius elementus. Na, o kaip komandai, manyčiau, reiktų daugiau praktikuotis žaidžiant su įvairiomis žaidėjomis – mokytis prisitaikyti prie įvairių žaidimo stilių ir taip pat gerinti tarpusavio susižaidimą.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: CEV
Antanas Juknevičius: apie fragmentišką Dakaro suvokimą, siūlymus organizatoriams ir adrenaliną