Romanas sporto salėje

Sportas Laurą ir Tadą Gudžiauskus suvedė į porą. Tačiau sportas, kaip gyvenimo būdas, kiekvienam jų buvo įdiegtas dar vaikystėje – senelių, tėvų ir – dėdžių.

Pažintis salėje

„Aš ją pastebėjau sporto klube. Besportuodamas negalėjau atsižiūrėti – graži trenerė, vedė treniruotę, o man sportas visada patiko. Ir taip atsitiko, kad nesusilaikiau, užkalbinau”, – juokiasi Tadas, prisiminęs, kaip prieš ketverius atėjęs pasportuoti į klubą, užmezgė romaną su Laura. Prieš pusantrų metų užmovęs Laurai vestuvinį žiedą, šiandien jis gyvena laukimo nuotaikomis – po savaitės kitos pasaulį turi išvysti jau antroji judviejų atžala.

Privalumas ar minusas, kad abu jie sukasi toje pačioje sporto orbitoje? „Mes su vyru matome daugiau pliusų ir privalumų, nes lengviau paskatinti, motyvuoti vienas kitą, galbūt pastebėti klaidas. Dėl to niekada nematėme minusų,” – patikina Laura.

„Kai sportuoji daug, tai namuose to bendravimo gal šiek tiek mažiau būna, nes būname pavargę, bet suprantame vienas kitą, tą nuovargį. Ypač dabar, kai man intensyvus varžybų sezonas, Laura gerai supranta tą pasiruošimo svarbą ir intensyvumą, tą jaučiu, kai ji labiau atlieka namų ruošos darbus, vaikus daugiau pažiūri”, – dėkingas žmonai vyras, tikindamas, kad bendras pomėgis juodu sieja tvirčiau.

Tado atradimas

Susipažinę sporto salėje, sutuoktiniai šiandien abu gyvena tuo pačiu ritmu: abu jie kultivuoja crossfitą (fizinio lavinimo programa, kurią sudaro įvairūs ištvermę bei jėgą lavinantys pratimai), veda crossfito treniruotes – Tadas suaugusiems, Laura – vaikams, ir abu dalyvauja crossfito varžybose. Tiesa, Laurą kiek pristabdė nėštumai, tačiau tie laukimo mėnesiai nebuvo priežastis gyventi be sporto iš viso.

Crossfitą atsitiktinai pirmasis atrado Tadas – ketvirtą ar penktą kartą vieną dieną žiūrėdamas crossfito žaidynių santrauką „Youtube” kanale, sau pasakė: „Eina sau kaip faina! Aš noriu tą daryti ir noriu toks būti”.

„Aš neįsivaizdavau, kiek žmonės gali būti funkcionalūs, kiek daug dalykų gali padaryti ir kaip gražiai atrodyti tuo pačiu”, – įpūdį, kurį jam paliko keliskart peržiūrėtas video, pamena šiandien crossfito treneriu dirbantis vyras. Įspūdis buvo toks stiprus, kad jau kitą dieną jis ėmė ieškoti, kur galima šiuo sportu užsiiminėti Lietuvoje. Bet tokių treniruočių mūsų šalyje dar nebuvo – tik informacija, kad jos netrukus atsiras. „Ir aš dalyvavau pirmoje crossfito treniruotėje, kai tik jos atsirado. Radau daug bendraminčių, su kai kuriais iš jų šiandien jau patys esame treneriai. Nuo to ir prasidėjo crossfito bendruomenė ir visas judėjimas Lietuvoje. Po to teko savo crossfito klubą atsidaryti, jame treniruoti, vykti į užsienį, baigti kursus – baigiau juos Barselonoje”, – pradžią prisiminė T.Gudžiauskas.

Tuo metu, kai sporto klube sutiko būsimą žmoną, jis jau kultivavo crossfitą. Laura vedė grupines treniruotes – nuo žemo intensyvumo, tokių kaip pilatesas, kalanetika, iki didelio intensyvesimo – “body pump`o”, kūno dizaino ir kt.

Tadas juokiasi, kad jo nuopelnas, jog žmona atrado crossfitą. Laura patikina, kad įkalbinėti išbandyti šias treniruotes jos nereikėjo: „Pradėjome bendrauti, kadangi aš sportuojanti esu, dvejus metus žaidžiau ir ledo ritulį su vaikinų komanda, man naujovės visada buvo įdomu. Jis pasiūlė pabandyti ir kai pabandžiau, tai ir pabandžiau. Labai patiko.“

Netrukus T.Gudžiauskienė jau vedė crossfito treniruotes vaikams, kurias pristabdė jos nėštumas. Tačiau pati ji crossfito treniruočių neatsisakė iki paskutinės laukimo minutės. „Dar spalio 15 dieną sportavau, o 19 dieną pagimdžiau”, – šypsosi sportiška moteris, kuri ir antrojo vaikelio besilaukdama nesėdi sudėjusi rankų: kiek laikas leidžia, rašo blogą apie sportą nėštumo metu, kelia video.

Crossfito žavesys

Prieš tapdamas treneriu, T.Gudžiauskas dirbo nekilnojamojo turto srityje. „Crossfitas viską manyje pakeitė – visą pasaulėžiūrą. Išprusimas turi būti ir sportine, fizine prasme. Kai kurie išsilavinę žmonės sako – sportas nėra svarbu. Tai reiškia, kad jis fiziškai nėra išprusęs, nes nesupranta, kad fizinė veikla – tai ir gera savijauta, gera kraujotaka, net gera nervų sistema ir t.t. Sportas tau padės protiniame darbe”, – sporto privalumus, kuriuos jis pats patyrė savo kailiu, vardijo vyras.

Darbas nekilnojamo turto srity – įtemptas, reikalaujantis susitelkimo, energijos. Matyt, kaip ir dauguma šiandienos darbų, į kuriuos įsisukęs žmogus kasdien patiria didesnį ar mažesnį stresą. „Geresnė savijauta ir milžiniška ištvermė sporte padėjo pasiekti ir geresnių darbo rezultatų”, – įsitikinęs Tadas.

Netrukus jis suprato, kad sportuoti nori vis daugiau. „Pagalvojau: o Dieve, jeigu aš taip gerai jaučiuosi sportuodamas ir aš tiek galiu, vadinasi, galiu daug daugiau. Ir kai tik darbe pradėjo tie drugeliai ir ta aistra dingti, o galvoje – tik sportas, mintys apie savijautą ir tą bendruomenę, kurią turi crossfitas – tai labai jungiantis sportas – supratau, kad noriu tik tai ir daryti, – savo gyvenimo kryptį, supratęs, kad darbas jam ima trukdyti, kardinaliai pakeitė vyras. – O tuo, kuo aš užsiimu gyvenime, stengiuosi daryti iki galo ir gerai, tai prasidėjo dar Karo akademijoje, kurią esu baigęs – ten įskiepijo karišką discipliną, karišką tvarką viską daryti iki galo. Supratau – viskas, noriu tik tai daryti ir daryti kuo geriau,” – savo aistra šiandien džiaugiasi Tadas.

Savo argumentus, kodėl ją patraukė crossfitas, dėsto ir Laura: „Greičiausiai ir aš, ir vyras linkę varžytis. Tas momentas buvo svarbus, kad pirmiausia varžaisi su savimi, paskui – su kitais. Taip pat labai žavėjo ir tai, kad matai, kaip tu tobulėji. Tai nėra toks procesas, kuris užima labai ilgą laiko atkarpą – rezultatai matosi palyginti su kitomis sporto šakomis gana greitai. Ir tai labai skatino eiti tolyn: kiek įdedi pastangų, tiek matai rezultatą”.

Seneliai, tėvai ir dėdės

Ir Laura, ir Tadas sportavimo tradicijas atsinešė iš savo šeimų. Visi Gudžiauskai pagal vyrišką liniją išeina bokso mokyklą, o po to renkasi, jau kas jiems patinka. Tokia giminimės tradicija. „Mane sportu užkrėtė mano dėdės – jų turiu šešis, dauguma jų užsiiminėjo boksu, buvo, jaunimo, Sąjungos čempionai. Mano dėdė yra ir Lietuvos profesionalaus bokso federacijos prezidentas. Tad jau nuo mokyklos laikų vasaras leisdavau Vilniuje, nors esu druskininkietis, užsiiminėdavau boksu“, – dešimt savo gyevnimo metų Tadas boksavosi.

Išėjęs šią vyriškumo mokyklą, studijas vaikinas pasirinko taip pat – kaip jau minėjo, baigė Lietuvos karo akademiją. Jis turi vyr. Leitenanto laispnį, šiuo metu jis yra Krašto apsaugos savanoris. Tad porą savaitgalių per  mėnesį T.Gudžiauskas dalyvauja mokymuose.

Laura – irgi nepėsčia. Jos seneliai Batučiai – buvę slidininkai, lengvaatlečiai. Tėtis Olegas Batutis, išbandęs save ir vasaros, ir žiemos sporto šakose, dirbo treneriu, Lietuvos kūno kultūros akademijoje dėstytoju, o šiandien – kūno kultūros mokytojas, patenkantis tarp geriausių tokių specialistų Lietuvoje.

„Mano seneliai buvo sportininkai. Slidinėjimas, lengvoji atletika,  bėgiojimas buvo nuo vaikystės skiepijama. Ir į varžybas važiuodavome labai dažnai, su seneliais netgi dažniau, seneliai veždavo. Tėtis irgi nuo kūdikystės skiepijo sportą. Sportas buvo neišvengiamas”, – sako Laura.

Sena jos šeimos tradicija – savaitgalio pasivaikščiojimai sparčiu žingsniu iš Prienų, kuriuose gyveno, į Birštoną. „Kiek save atsimenu, keliaudavome Žverinčiaus miško taku beveik kiekvieną savaitgalį, jeigu orai leisdavo, į Birštoną. O iš Birštono parvažiuodavome atgal su autobusu į Prienus. Išeidavo 10-11 km”, – šią tradiciją sėkmingai Laura tęsia ir šiandien, į žygius išsiruošdama su tėvais ir jau su savo šeima.

„Pas Lauros tėvus bendravimas – ne užstalėje”, – žmonos šeimos tradicijomis džiaugiasi sutuoktinis.

Baigusi mokyklą Laura pirmiausia įgijo šokio pedagogės specialybę, vėliau – sporto ir ir kūno kultūros. Mokykloje iki 7 klasės ji šoko pramoginius šokius, vėliau juos iškeitė į hip hopą. Kelis kartus dalyvavo hip hopo pasaulio čempionatuose. „Buvau 15 ar 16 metų ir treneris per klaidą mane užrašė į suaugusiųjų grupę čempionate. Praėjau į finalą – finale 7 merginos buvo. Lietuvai tai buvo labai didelis pasiekimas, čempionato lygis buvo labai aukštas”, – svarbiausią savo laimėjimą mena moteris.

Beje, jau gyvendama Vilniuje Laura porą metų žaidė ledo ritulį su „Hockey Punks“ komanda. „Vaikystėje žiemomis brolis su draugais rinkdavosi žaisti ant ledo, eidavau kartu su broliu, nes buvau veikli. Atvažiavusi į Vilnių pagalvojau, kad būtų smagu žaisti komandoje. Bet tuo metu merginų komandos nebuvo suformuota. Pavienės merginos, kurios norėjo žaisti, prisijungdavo  prie vaikinų komandos. Taip padariau ir aš. Patiko labai, dvejus metus „Huckey Punks” žaidžiau. Bet merginų į varžybas neleisdavo,  treniruotis priimdavo visada maloniai”, – pasakoja sportinius viražus Laura.

Aplenkė dievuką

Sutuoktiniai prieš gimstant vaikams varžybose dalyvaudavo kartu. „Taip smagiau, nes išgyveni tas pačias emocijas, pasidalinti gali kažkokiais patarimais”, – Laura patikina, kad užmesti akį, kaip sekasi antrajai pusei varžybose būna laiko – mat, įvairių grupių varžybos rengiamos paeiliui. Labai retai būna, kad skirtingų grupių varžybos vyksta vienu metu.

Tadas jau turi dėl ko džiaugtis šiuo sezonu – šiemet jis iškovojo svarbiausias pergales crossfito varžybose per savo karjerą. Rygoje vykusiose didžiausiose Baltjos šalių varžybose laimėjo pirmąją vietą. Bet didesnį džiaugsmą jam kelia 2-oji vieta, užimta neseniai Lenkijoje vykusiose vienose iš didžiausių jėgos ir ištvermės varžybų Rytų Europoje „Battle of Europe“. „Aš žinojau, kad laimėsiu varžybas Rygoje – dvejus metus tik toms varžyboms ruošiausi, labai norėjau laimėti, tai buvo mano tikslas. Bet sunkiausios varžybos buvo Lenkijoje. Ten susirinko itin didelio meistriškumo sportininkai, laimėjau prieš savo dievuką, kuris liko trečias, Marciną Reusą. Europoje jis trejus metus iš eilės visus turnyrus laimėdavo. Mano svajonė buvo kada nors, kai pateksiu į Masters kategortiją, su juo kartu dalyvauti varžybose, būti bent šalia. Ir man pavyko – pirmą kartą dalyvavau ir pirmose varžybose jį aplenkiau.”

Crossfito varžybos trunka kelias dienas, jas sudaro 8-9 rungtys. Kokios jos bus, dalyviai sužino tik prieš pačias varžybas.  Pvz., besirengdamas į varžybas Kipre, jis iš anksto žinojo pirmos dienos programą – dalyvių laukia 3 km trail bėgimas kalnais, 300 plaukimas jūroje ir po to dar hantelių kilnojimas. Kas laukia kitomis dienomis? Tai gali būti bet kas – vaikščiojimas rankomis, lipimas virve, bėgimas, štangų kėlimais, įvairūs gimnastikos pratimai ar bėgimas su kliūtimis. Crossfito „meniu“ – platus. „Mes ruošiamės absoliučiai viskam, nes tik per varžybas sužinai, kas bus,“ – šio sporto specifiką atskleidžia T.Gudžiauskas.

Varžybos prasideda nuo atrankos, kuriose paprastai dalyvauja apie  200-300 sportininkų. Į finalą patenka apie 20 stipriausiųjų. Tačiau sportininkų skaičius priklauso ir nuo šalies ir varžybų. Pvz., į varžybas Kipre užsiregistravo bemaž 600.

Lydėti vyrą į šias varžybas ketina ir žmona, nors iki gimdyto telikusios savaitės. Šiuo metu negalėdama pati dayvauti varžybose, ji tapo vyro palaikymo komanda. „Būna, važiuojame į varžybas tėčio palaikyti. Vaikas stebi, nežinau, kiek supranta, bet vis tiek jam formuojasi smegenyse, kad aplinka aktyvi, visi juda, kažką daro”, – pavyzdžio svarbą auklėjant aktyviai vaikus akcentuoja moteris.

O kada ji planuoja pati pradėti vėl pildyti savo varžybų kalendorių?  „Norėtųsi į sezoną žengti jau nuo kito rugsėjo. Bet žiūrėsime, kaip tie du žmogeliukai leis,“ – įvykių neskubina jauna mama.

Tekstas: Lina Daugėlaitė
Nuotraukos: asmeninio herojų archyvo