Rapolas Lapienis: kalnų slidinėjimo viltis tarp Lietuvos ir Bormio

Lietuva kalnų neturi, tačiau turi jauną kalnų slidininką, kurio kasdienybė jau seniai vyksta ne tarp įprastų lietuviškų peizažų, o tarp itališkų Alpių trasų, starto vartų ir nuolatinio judėjimo tarp varžybų.

Italijoje daug laiko praleidžiantis Rapolas Lapienis po truputį gali pasidžiaugti ir savo darbo rezultatais. Neseniai pasibaigusiame pasaulio jaunimo čempionate Narvike tarp savo amžiaus grupės (iki 18 metų) jis buvo ketvirtas.

Visgi pats apie svarbiausią pokytį kalba ne vien per vietas ar taškus, o apie augantį pasitikėjimą savo jėgomis. „Nebegalvoju, kaip pristabdyti, kad tik pasiekti finišą. Bandau viską atiduoti ant šlaito“, – sakė jis.

Tarp Lietuvos ir Bormio

Po čempionato Rapolas iš Narviko beveik iš karto grįžo į Italiją. „Atskridau į Bormio, kur aš gyvenu ir praleidžiu beveik visą savo laiką žiemą. Galima sakyti, kad čia ir yra mano itališki namai“, – iš Italijos sportlandmagazine.lt pasakojo sportininkas.

Į kalnų slidinėjimą jis atėjo per šeimą. „Mano tėčiui labai patiko slidinėti, o viskas labiau prasidėjo nuo mano brolio. Jis labai norėjo slidinėti, jam labai patiko, ir kažkaip viskas taip sukosi, sukosi, kol ta kryptis metai po metų kūrėsi ir keitėsi link profesionalumo. Šeima man labai padeda. Be jos nieko nesugebėčiau. Tikrai reikia labai daug investuoti, kad kažką šitame sporte pasiektum, o nuolatiniai skrydžiai ir visos kelionės – visi kaštai susideda“, – kalbėjo Rapolas.

Jo žodžiais, daug davė ir vyresnio brolio patirtis: „Kadangi jis patyrė daug traumų, galbūt dėl to ir aš kažkiek to išvengiau. Labai iš to pasimokiau.“

Gyvenimas svetur ir mokslai

Didžiąją sezono dalį Rapolas praleidžia Italijoje dėl labai paprastos priežasties – ten yra tai, ko reikia jo sportui. „Iš esmės sportas čia ir verda. Lietuvoje pačių kalnų nėra ir nieko be to nepadarysi“, – sako jis.

Gyvenimas užsienyje jam davė daugiau nei tik geresnes trasas. „Buvimas užsienyje atvėrė labai daug naujų durų. Išmokau laisvai kalbėti itališkai, pati kultūra ir visa kita kažkiek pakeitė mano požiūrį į gyvenimą. Turiu draugų ne vien iš Italijos, nes visi čia suvažiuoja slidinėti iš įvairių kraštų“, – pasakoja Rapolas.

Tuo pat metu jo kasdienybėje išlieka ir mokykla. Rapolas mokosi Vilniuje, Karalienės Mortos mokykloje, o mokslus derina prie sezono grafiko. „Kai būnu Lietuvoje – einu į mokyklą kaip bet koks kitas mokinys. O kai išvažiuoju, dirbu arba nuotoliu, arba savarankiškai. Turime platformą, kur yra įkeliami visi darbai, turiu konsultacijas, o kai neturiu treniruočių, pilnai jungiuosi į pamokas nuotoliniu būdu“, – sako jis.

Už trasos ribų Rapolo pasaulis nesisuka vien apie slides. „Aš tikras žvejys. Įsimylėjau žvejybą“, – šyptelėjo jis. Be to, mėgsta šachmatus, sporto salę, o kai turi progą – paima ir teniso raketę.

Santykis su fiziniu pasirengimu jam irgi natūralus. „Į salę einu ne tik dėl to, kad palaikyčiau fizinį pajėgumą. Man tiesiog patinka sportuoti, kelti, stumti svorius“, – sakė Rapolas.

Progreso ženklai

Pasaulio jaunimo čempionatas Narvike Rapolui paliko gerą įspūdį, nors sąlygos toli gražu nebuvo idealios. „Man labai labai patiko – kitokie kalnai, šiaurė, fjordai, visai kitaip atrodo tas vandenynas“, – sako jis.

Kartu jis neslepia, kad sniego sąlygos buvo itin sudėtingos. „Problema buvo vienintelė – buvo labai šilta. Naktį būdavo apie 5 laipsniai, dieną net iki dešimties, niekad tikrai nesušaldavo. Sniegas buvo minkštas, duobių buvo daug ir labai kratė“, – pasakojo Rapolas.

Didžiajame slalome jis finišavo 49-as, slalome – 45-as. Vertinant finišavusius 2008 m. ir jaunesnius sportininkus, lietuvis tarp U18 amžiaus grupės buvo ketvirtas. Pats Rapolas labiausiai džiaugėsi tuo, kad progresas matomas ne tik bendroje įskaitoje, bet ir atsilikime nuo lyderių. „Tokį atsilikimą praeitais metais aš surinkau per vieną važiavimą, o šiais metais jau po dviejų važiavimų“, – kalbėjo jis.

Didžiojo slalomo rungtį jis vertino ypač teigiamai. „Nors ir drebėjo viskas, tos duobės vis tiek buvo, bet aš galėjau dirbti. Slidė darė savo posūkį ir manęs iš balanso neišmetė. Manau, puikiai susitvarkiau ir antrame važiavime važiavau dar geriau“, – patikino Rapolas.

Slalome iššūkių buvo dar daugiau. „Pirmame važiavime tos duobės buvo labai didelės, pati trasa tikrai sunki, o per tris vartus mačiau net žolę. Viduryje trasos beveik visiškai sustojau ir ten tikrai praradau kokias dvi sekundes. Bet per pertrauką man pavyko susitvarkyti ir psichologiškai, ir kitaip – antras važiavimas buvo daug geresnis“, – sakė jis.

Santykis su rizika

Vienas ryškiausių šio sezono pokyčių – Rapolo santykis su rizika. Jis neslepia, kad anksčiau kartais labiau galvodavo apie saugų finišą. „Praėjusiais metais labai daug kartų norėdavau finišuoti ar neiškristi. Bet dabar tai labai sumažėjo“, – teigė slidininkas.

Pasak sportininko, tai buvo ir psichologinis klausimas. „Kartais, kai šlaitas sudėtingesnis – ledas ar uždaryta trasa – tu net nepajauti, bet pradedi iš karto kitaip galvoti, keisti liniją, pasiimti aukštesnę liniją. Tada jau nebevažiuoji optimalia linija žemyn, kuri būtų tikrai greitesnė“, – aiškina Rapolas.

Prie šio lūžio prisidėjo ir darbas su sporto psichologu. „Dabar jau suprantu, kad tikrai nereikėtų stabdyti, kad pasiekčiau finišą. Mano manymu, reikia viską atiduoti ant šlaito“, – teigė jis.

Jo požiūriu, rizika aukštame lygyje nėra aklas dalykas. „Jei važiuoji taisyklinga linija ir viską kontroliuoji, tai iš tikrųjų net nėra tokia didelė rizika. Rizikos yra normalios. Šitame lygyje visi suklysta“, – kalbėjo Rapolas.

Kalbėdamas apie ateitį, Rapolas išlieka ramus, bet ambicingas. Artimiausias tikslas – dar pagerinti taškus ir kitą sezoną žengti toliau.

Ilgalaikis jo tikslas – olimpinės žaidynės 2030 metais Prancūzijos Alpėse, nors iki tol dar laukia nemažai darbo. „Iki Andrejaus Drukarovo lygio man dar tikrai reikia paaugti. Reikia gerinti taškus, kilti reitinge ir žiūrėti, kiek pavyks priartėti“, – teigė jaunasis kalnų slidininkas.

Pradedantiems savo kelią kalnų slidinėjime jis palinkėjo tinkamo santykio su pačiu sportu. „Linkėčiau tiesiog džiaugtis pačiu slidinėjimu ir pirmiausia kažkaip įsimylėti tą pojūtį“, – sakė Rapolas.

Tekstas: Vaidoto Januškos
Nuotraukos: asmeninio archyvo