Buvo laikas, kai 100 metrų jis nubėgdavo per 10,8 sekundės, į tolį šoko gerokai per 7 metrus, mėtė kamuolį į krepšį ir spyrė į vartus. „Sportas mano gyvenime visada reiškė labai daug“, – šiandien sako netrukus devyniasdešimties sulauksiantis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, vis dar einantis į ilgus pasivaikščiojimus po mišką ir retsykiais plaukiojantis baseine.
Prezidente, gal prisimenate gražiausią savo įvartį?
O, taip! Iš kampinio. Kamuolys pakilo ir nusileido tiesiai į vartus. Retai gyvenime tokių įvarčių pasitaiko, bet man ėmė ir pasitaikė. Dažniausiai žaisdavau kaip puolėjas, esu ne vieną įvartį įmušęs.
Jaunystėje mėginote žaisti ir krepšinį. Kodėl ši sporto šaka jūsų nesudomino?
Gal todėl, kad vis negaudavau progos pasirodyti. O progų nebūdavo, nes krepšinį „Aušros“ gimnazijoje žaidžiau su aukštesnėje klasėje besimokančiu Stepu Butautu – tikra krepšinio legenda. Aplink buvo daug gerai krepšinį žaidžiančių vaikinų, visi paskui tapo žinomais krepšininkais. Jie buvo viso Lietuvos krepšinio pradžia ir pagrindas. Man krepšinį labiau patiko žiūrėti, nei žaisti, o vėliau mane pastebėjo lengvaatlečiai – bėgikas Vladas Bakūnas, kūno kultūros mokytojas Anupras Tamulynas. Man labai patiko žmonės, kurie jau tuomet buvo tikros lengvosios atletikos žvaigždės. Atsiradau jų stadione, jie mane įtraukė į savo tarpą, parodę lengvosios atletikos, šuolių į tolį plonybes. Likau toje srityje ir džiaugiausi pasiekimais.
Kurie jus atvedė iki Pavergtųjų tautų olimpiados?
Išeivijoje vyko aktyvus sportinis judėjimas, kūrėsi sporto klubai, sportininkai ne tik treniravosi, bet ir varžėsi. 1945 metų rudenį įvyko pirmosios Pabaltijo žaidynės, aš jose nedalyvavau. Antrosiose, 1946-aisiais, du kartus buvau antras – 100 metrų nubėgau per 11 sekundžių, ir su komanda likome antri estafečių varžybose. Augsburge, Vokietijoje, priklausiau lietuvių sporto klubui „Dainava“, čia gavau profesionalių žinių iš vokiečių trenerių. Lietuvos išeivijos sportininkai 1946-aisiais visais būdais mėgino prasiveržti į vasaros olimpines žaidynes Londone. Tačiau buvo pasakyta: olimpiadoje dalyvauja ne tautybės, o valstybės. Tada nutarėme Vokietijoje surengti Pavergtųjų tautų olimpiadą.
Sudarėme tarptautinį komitetą ir olimpiada įvyko. Ji – vienas iš maloniausių mano prisiminimų ir didžiausių pasiekimų. Lietuvos trispalvę, lydimas dvidešimties tūkstančių žiūrovų ovacijų, nešė garsusis krepšininkas Zenonas Puzinauskas, aš irgi žygiavau stadiono taku. Tų išgyvenimų, kai ant nugalėtojų pakylos girdėdavai Lietuvos himną, neįmanoma pamiršti.
Buvo ir ašarų?
Buvo ir jų.
1972 07 02 IV LT pasaulio tautinių šokių šventės atidarymas JAV. Prezidento žmona Patricia Nixon
Kaip jūsų, kaip sportininko, karjera susiklostė Amerikoje?
Amerikoje mano sportinė veikla pakrypo į organizacinę pusę. Kai kuriose varžybose dar dalyvavau, tačiau organizacinis darbas įtraukė labiau, pradėjome kurti sporto klubus. 1951 metais įkūrėme „Lituanicą“, taip prasidėjo Lietuvos išeivijos sportinis judėjimas. Nesivaržydamas galiu sakyti, kad 1947 metais įkurta Vyriausia sportinė vadovybė pradėjo sportinį judėjimą Vokietijoje, vėliau ji buvo atkutra JAV, dar ir šiandien egzistuoja, visą laiką puoselėja lietuvybę. Šios organizacijos nuopelnas buvo surengtos Pasaulio jaunimo sporto žaidynės. Prisimenu pilną Čikagos teatro salę, kurioje vyko debatai – ar išvis tokių žaidynių reikia. Tada pasakiau, kad tikrosios Pasaulio lietuvių žaidynės bus tuomet, kai dalyvaus Lietuva. Atėjo laikas ir taip atsitiko – ketvirtosios buvo surengtos Lietuvoje.
Prezidente, o kada įvyko paskutinės jūsų varžybos?
Kažkada, prieš prasidedant 1960-iesiems. 1958 metais dar judėjau.
Ir judesys išliko visą gyvenimą?
Baigęs sportuoti, žaidžiau golfą, lauko tenisą, važinėjau dviračiu, o plaukioju iki šiol. Darau tai ne tik savo malonumui, sportuodamas stengiuosi išlaikyti fizinę formą. Gerai jaučiuosi ir neabejoju, kad tai – dėl sporto.
Ką jums dar davė sportas?
Sportas nuo mažų dienų stiprina kūną ir dvasią. Toji stiprybė brandina asmenybes.
[alert color=”violet”]
Prezidento Valdo Adamkaus rekordai
100 m – 10, 8 s
Šuolis į tolį – 7,20 m
1948 metų Pavergtųjų tautų sporto žaidynių Niurnberge lengvosios atletikos varžybose – 2 aukso ir 2 sidabro medaliai. [/alert]
Tekstas – Laisvės Radzevičienės
Nuotraukos – LR prezidento Valdo Adamkaus archyvų
Lietuvos krepšinio komentatoriai. Juokingiausi nutikimai