Bekelės bėgimo entuziastė Monika Milė šiemet įgyvendino vieną svarbiausių tikslų ir sėkmingai sudalyvavo Aostos slėnyje (Italija) kasmet rengiamose itin sudėtingose „Tor des Geants“ ultra ištvermės varžybose.
Ji per 115 valandų įveikė 330 km distanciją, kur buvo surinkta daugiau nei 24 tūkst. vertikalių metrų. Ji tapo pirmąja lietuve moterimi, įveikusia šią distanciją. Anksčiau tą yra padarę trys Lietuvos vyrai – Aurelijus Dvelys, Tomas Aglinskas bei Daugirdas Šemiotas. M. Milė „Tor des Geants“ renginyje, kuriame yra 150 val. laiko limitas, sugebėjo pasiekti geriausią rezultatą tarp tautiečių.
„Idėja sudalyvauti „Tor des Geants“ gimė ne prieš metus ir ne prieš dvejus. Kai laukiausi antro vaiko, pradėjau galvoti apie iššūkius, kurie motyvuotų mane toliau judėti. 2020 metais viskas buvo sustoję dėl koronaviruso pandemijos ir nuo tada pradėjau palaipsniui judėti šio tikslo link. Negalvojau konkrečiai apie šį startą, bet po truputį varžybose didinau distancijas ir natūraliai atėjo eilė „Tor des Geants“ startui. Nors registravausi dar gana nedrąsiai“, – šypsojosi M. Milė.
Užsiregistravusi šiam bėgimui, M. Milė ėmė jam ruoštis. Ji sugebėjo rasti tinkamas sąlygas sportuoti tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje, taip pat, pagal galimybes, vyko pasitreniruoti į kalnus.
Šios vaizdingos, bet alinančios varžybos Italijoje reikalauja milžiniškų pastangų ir ištvermės. Kas 50 km buvo įrengtos „gyvenimo bazės“ punktai, kur galima gauti medicininę pagalbą, masažą ar dušą. Taip pat buvo paruošti maitinimo ir atsigavimo punktai. Vaizdingi aukštikalnių peizažai, kalnų perėjos, ežerai, natūrali gamta suteikia nemažai įkvėpimo, bet trasoje tenka susidurti su įvairaus klimato sąlygomis, orų permainomis. M. Milė neslepia – didžiausias iššūkis buvo miegas.
„Didžiausias iššūkis – miego trūkumas. Bet, tikėtina, kad tai daugeliui buvo problema. Buvo septyni punktai miegui, kur galėjome permiegoti tiek, kiek norime, bet didžioji dalis bėgikų, tarp jų ir aš, miegojome mažai. Per 115 val. bėgimą miegojau tik apie 5 val. Sunkiausia būdavo naktimis, kai miegas imdavo viršų, o aš esu kalnuose. Negalėdavau prisėsti ir pailsėti, nes tuomet būdavo šalta ir vėjuota. Tokiomis sąlygomis jau rizikuoji savo sveikata ir gyvybe“, – sakė M. Milė.
Savo savijauta ir forma ji buvo užtikrinta viso bėgimo metu. Kaip teigė ji pati, tik sveikatos problemos būtų galėjusios sutrukdyti jai įgyvendinti savo tikslus.
„Buvo labai geras vidinis nusiteikimas. Žinoma, situacijų būna įvairių, pavyzdžiui, blogas oras galėjo apsunkinti tikslą, bet šįkart meteorologinės sąlygos buvo pakankamai geros. Jau pirmą naktį supratau, kad tikrai finišą pasieksiu. Tada gimė nauji tikslai – „tilpti“ į 130 val. laika, po to – į 120 val. Dėl šių tikslų drastiškų sprendimų nedariau – tiesiog judėjau sau įprastu tempu. Grįžusi pagalvojau, kad galėjau pasiekti ir dar geresnį rezultatą, nes pabaigoje jau per daug pradėjau saugotis bei buvau atsipalaidavusi“, – pasakojo M. Milė.
Sportininkė finišą pasiekė naktį – tamsiu paros metu. Dėl to ji neturėjo galimybės nors trumpam sustoti ir pailsėti bei pasidžiaugti savo žygdarbiu.
„Tą naktį labai norėjau miegoti, todėl po finišo nebuvo jokios euforijos. Norėjosi tiesiog pailsėti. Ta euforija ir džiaugsmas palaipsniui atėjo vėliau, kai kūnas pradėjo suprasti, kad jau yra saugu ir nebebus jokių nesąmonių. Kai pamačiau, kaip mano finišu džiaugėsi kiti žmonės, buvo labai smagu“, – prisiminė M. Milė.
Tos pačios „Tor des Geants“ varžybos turi ir dar vieną ekstremalesnę distanciją – 450 km. Ją šiemet mėgino įveikti D. Šemiotas, tačiau jam finišuoti nepavyko. M. Milė šiuo metu neturi užsibrėžusi savo būsimo žygdarbio, tačiau neabejotinai ieškos naujo išbandymo.
„Dabar labiausiai noriu pailsėti nuo paskutinių varžybų ir nepriimti sprendimo emocijomis. Kadangi „Tor des Geants“ jaučiausi patogiai, atrodo, jog galėčiau bėgti ir dar daugiau. Tos emocijos tikrai gali imti viršų, bet noriu pilnai atsigauti ir suprasti, ar tikrai man to reikia. Planų tikrai bus ir lauks tikrai triženkliai skaičiai, bet dar nežinau į kurią pusę viskas pakryps“, – pozityvumu spindėjo M. Milė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: asmeninio albumo
Rožinio kaspino paramos bėgime – olimpiečio pergalė