2015 metų liepos 2 – oji turėjo tapti švente. Tądien “Trakų” futbolininkai debiutavo UEFA Europos lygos atrankoje. Ir debiutavo. Su trenksmu.
Tądien riteriai iškovojo pergalę 3:0, tačiau rūbinėje geras emocijas keitė nerimas dėl komandos draugo Luko Kochanausko būklės. Pastarasis dar pirmajame kėlinyje dėl atviro kojos lūžio buvo išvežtas į ligoninę.
„Gyvenimas kartais būna žiaurus. Todėl šią pergalę norėtumėm skirti Lukui. Laukiam tavęs sugrįžtančio“, – dėl puikią sportinę formą demonstravusio L.Kochanausko apmaudo neslėpė komandos treneris Valdas Urbonas.
Treneris suprato, kad savo rezultatyviausio žaidėjo neteko likusiai sezono daliai, o Lukas suprato, kad jo laukia ketvirta operacija per sąlyginai trumpą karjerą. Tris kartus raiščius nuplėšusiam puolėjui šįkart teko atstatyti lūžusius kaulus.
Dar prieš operaciją, L.Kochanauskas savo palatoje sulaukė komandos draugų, kurie atvyko palinkėti stiprybės – to jausmo, kurio tuo metu futbolininkui labiausiai reikėjo.
„Turiu pačią nerealiausią komandą. Ačiū už jūsų palaikymą. Ačiū, kad aplankėte. Ačiū, kad esate!!! Net nežinau, ką daugiau pasakyti. Labai ačiū jums, chebra. MYLIU. Laukite treniruotėse, negalvokite, kad čia ilgai be manęs būsite. Riteriai visada šalia vienas kito. Net ir sunkiausiu momentu“, – nuoširdumu tryško puolėjas.
Operacija pavyko. Gydytojų verdiktas – tik laiko klausimas, kada futbolininkas pradės reabilitaciją bei grįš į aikštę.
Po trijų savaičių, besiramstydamas ramentais, L.Kochanauskas pirmą kartą po traumos užlipo ant LFF stadiono sintetinės vejos. Noras darkart išvysti komandos draugus buvo didesnė nei gydytojų rekomendacijos.
„Labai norėjau atvykti į rungtynes, tačiau gydytojai rekomendavo to nedaryti. Todėl atėjau jų palaikyti per paskutinę treniruotę “, – šypsojosi puolėjas, po kelių savaičių apsilankęs ir oficialiose savo komandos rungtynėse.
“Negaliu sakyti, kad jaučiuosi labai gerai, nes taip jaučiuosi tik žaisdamas futbolą”, – po tos dvikovos kalbėjo L.Kochanauskas.
Nuo nelaimės prabėgus dviem su puse mėnesio, mažasis kaulas sugijo. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną futbolininkas tikėjosi sulaukti gydytojų leidimo pradėti reabilitaciją.
Noras sugrįžti tik didėjo. Ypač, kai komandos draugai ir gerbėjai, jam nežinant, įgyvendino futbolininko mažą svajonę – padovanojo Ipadą. Po tokio komandos draugų žingsnio Lukui kaupėsi ašaros.
„AČIŪ FK „Trakai“ už tai, kad esat. Džiaugiuosi, kad esu šios komandos dalimi. Džiaugiuosi, kad mes esame komanda ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Daug kas turėtų mums pavydėti. Sunku kažką net ir pasakyti. Ačiū jums už palaikymą… Sunku jus stebėti iš tribūnų, nes norisi jums padėti ir norisi, kad jums sektųsi viskas. AČIŪ!!!” – nuoširdumu tryško L.Kochanauskas.
Kažkada legendinis futbolininkas Pele yra pasakęs: „Sėkmė – ne atsitiktinumas. Tai sunkus darbas, atkaklumas, mokymasis, pasiaukojimas, o visų svarbiausia, meilė tam ką darai ar mokaisi daryti“. Šie žodžiai “Trakų” riterį lydėjo nuo tos nelemtos liepos 2 dienos.
Sugrįžimas
Naujasis A lygos sezonas prasidėjo be šio teksto herojaus. Kaip ir prieš reabilitaciją, taip ir dabar, L.Kochanauskas laukė gydytojų “Taip”. Galiausiai, sulaukė.
Prabėgus vienuolikai mėnesių, “Trakai” žaidė kontrolines rungtynes su “Uteniu”. Likus šešiolikai minučių iki dvikovos pabaigos, puolėjas sulaukė trenerio kvietimo žengti į aikštę. Lukas, kaip jam įprasta, persižegnojo bei žengė kurti naujos istorijos.
Netrukus jis debiutavo ir oficialiose varžybose. Debiutavo, kaip tikras lyderis – įvarčiu bei rezultatyviu perdavimu.
Nuotraukos: FK Trakai
MTB MUD Challenge - pačios purviniausios MTB varžybos Lietuvoje