Visaginietė, „Sportland“ parduotuvės darbuotoja Jevgenija Kolga buvo viena perspektyviausių Lietuvos slidininkių. Ji skynė medalius Lietuvos čempionatuose, dalyvavo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, planetos jaunimo pirmenybėse. Visgi dėl traumų, miglotų finansinių perspektyvų ir kitų priežasčių jos sportinė karjera nutrūko.
Metai bėgo, gyvenimas tęsėsi ir atrodė, kad aktyvus sportas teliko gražiuose prisiminimuose, tačiau praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo J. Kolgos paskutinių startų, ji nusprendė vėl atsistoti ant slidžių ir pakovoti dėl savo svajonės – olimpinių žaidynių.
„Mėgėjiškai slidinėti grįžau užpraeitą žiemą. Tiesiog nusipirkau batus, slides ir pradėjau slidinėti. Profesionaliai tuo užsiminėjau apie 13 metų, bet po to nieko su tuo nebedariau. Pernai pabandžiau atsistoti ant slidžių, o šiemet jau dalyvavau keliose varžybose. Nusprendžiau, kad dar kažką galiu pasiekti ir kažkur nuvažiuoti“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė J. Kolga.
Tas „kažkur“ yra labai aiškus ir konkretus – ateinančią žiemą, 2026 metais vyks Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės. „Kodėl gi nepabandžius patekti ten?“, – ištarė ji.
Slidinininkė neslepia – net ir praleidus be slidžių gerą dešimtmetį, slidinėjimo technika ir įgūdžiai niekur nedingo.
„Čia tas pats, kaip ir su dviračiu – atsisėdi porą kartų ir jau viską moki taip, kaip ir prieš 10 metų. Žinoma, su fiziniu pasiruošimu yra kitaip. Slidinėjimas yra ištvermės sporto šaka, todėl reikia ilgų, specifinių treniruočių, o tai užima daug laiko. Nesportuojant visą tą prarandi. Kažkiek aš sportuodavau – pabėgiodavau, važinėdavau dviračiu, bet tai nebuvo nuolatinis sportas. Bet kokiu atveju, sportas nuo mažens ir aktyvus gyvenimas leido bent jau nepriaugti svorio“, – aiškino J. Kolga.
J. Kolga prisipažįsta, kad tobulėti jai dar reikia visose srityje, todėl intensyvus darbas vyksta ir vasarą. Tai slidinėjime nėra kažkas ypatingo, nes žiemos sportų atstovai sezonui pradeda ruoštis dar pavasarį.
Tam, kad galėtų pretenduoti į olimpines žaidynes, J. Kolga turi įvykdyti olimpinį normatyvą – t.y. surinkti tam tikrą taškų skaičių tarptautinėse varžybose. Šį tikslą pasiekus, vėliau vyks atranka į Lietuvos rinktinę. Lietuva lygumų slidinėjime turi dvi olimpines kvotas. Atranka į olimpines žaidynės vyks iki sausio vidurio.
„Manau, kad Lietuvoje yra 4-6 pretendentės į tas dvi vietas. Kaip vyks atranka, nuspręs Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija. Tikriausiai bus pasirinktos tam tikros varžybos užsienyje, nes Lietuvoje žiemos būna per daug nenuspėjamos“, – sakė J. Kolga.
Pastaraisiais metais Lietuvoje žiemos yra labai trumpos, todėl kokybiškai sportuoti gimtinėje sąlygų beveik nėra. Kad šiltos žiemos Lietuvoje sportininkams nepadeda, pripažįsta ir J. Kolga, tačiau ji stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę.
„Išties sunku lyginti, pavyzdžiui, su Suomija, kur sniego būna 8-9 mėnesius. Manau, kad jeigu Lietuvoje žiemos būtų ilgos, tai ir mano sugrįžimas būtų įvykęs gerokai ankščiau. Nepaisant to, jeigu turi noro, tai – ne problema. Praėjusią žiemą taip pat nebuvo daug sniego, bet kadangi labai norėjau sudalyvauti varžybose, vykau visur, kur tik galima. Kiekvieną savaitgalį važiuodavau į Ignaliną, kur buvo padaryta dirbtinio sniego trasa. Taip pat vykau į Vingio parką, į golfo laukus, kur taip pat buvo įrengtos trasos. Svarbiausias yra noras“, – kalbėjo slidininkė.
Kadangi praėjusiame sezone J. Kolga dar nespėjo pademonstruoti pakankamai gerų rezultatų, ji pasiruošimui negauna finansavimo iš valstybės. Sportininkė neslepia, kad finansinių iššūkių jai netrūksta, tačiau, vėlgi, viską nugali galimybė pakovoti dėl olimpinio kelialapio.
„Realiai viskas dabar vyksta už mano pačios pinigus. Stengiuosi gyventi taupiai ir vykti į tas varžybas, kur galiu sau leisti. Įprastai slidininkai sezoną pradeda vasaros gale arba rudenį, bet man reikia rinkti reitingo taškus, todėl į varžybas keliauju jau dabar. Esu tikra, kad į būtiniausias varžybas aš nuvyksiu, nes kitaip nebus galimybės pakovoti dėl olimpinių žaidynių“, – teigė J. Kolga.
Labiausiai šiuo periodu ji norėtų išvengti traumų.
„Kadangi krūviai dideli, kojos ar rankos gali neatlaikyti. Stengiuosi neperspausti, bet tuo pačiu ir padaryti maksimaliai tai, ką šiuo metu galiu. Kol kas viskas sekasi „ok“, o vėliau – žiūrėsime“, – pridūrė J. Kolga.
Tekstas: Dominykas Genevičius
Nuotraukos: asmeninio albumo
„Fullgazz“ bėgimo dvikovė Vingio parke: 98 vaikai, šimtai šypsenų ir viena stipri žinutė