27 metai – tiek laiko praėjo, kai vienas iš labiausiai patyrusių Lietuvos banglentininkų Girmantas Neniškis pirmą kartą pagavo bangą. Paskutiniuosius 10 m. organizacijos „Spotas“, kuri užsiima ekstremalaus vandens sporto ir kultūros populiarinimu Lietuvoje, įkūrėjas, stovyklos ir festivalio „Surf Camp“ organizatorius, keliautojas ir Lietuvos bangų sporto asociacijos įkūrėjas renkasi banglentes. Tačiau vyras puikiai pažįsta dar vieną bangų sporto rūšį – plaukimą puslentėmis, apie ką jis mums ir papasakos.
Kas yra puslentė?
Puslentė tai nedidelė lenta, savo išvaizda panaši į banglentę, tačiau puslentė yra dedama tik po krūtine ir ji siekia nuo smakro iki bambos. Jos skiriasi savo gamybos technologija, taip pat dydžiu ir forma. Puslentės dydį ir formą reikėtų rinktis, atsižvelgiant į plaukiko ūgį ir svorį. Atitinkamai skiriasi ir jų sudėtis: jei plaukikas yra lengvas, pavyzdžiui, vaikas, jam gali užtekti kieto putplasčio lentos, aptrauktos tekstiliniu audiniu. Kai reikia išlaikyti suaugusį žmogų, tenka naudoti standžią puslentę, pagamintą su kompozitinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, stiklo ar anglies pluoštu. Nuo puslentės standumo priklauso ir jos valdymo charakteristikos, nes kuo standesnė lenta, tuo ji stipriau įsirėžia į vandenį ir galima išvystyti didesnį greitį bei rėžti aštresnius posūkius.
Kaip valdoma puslentė?
Slystant puslente, ant jos yra gulima, tačiau patyrę puslentininkai moka atsiklaupti ant lentos ant vieno ar net abiejų kelių. Na o puslentės valdomos panašiai kaip visos kitos lentos – pasveriant jas į vieną ar į kitą pusę. Su puslente galima atlikti posūkį ir, priklausomai nuo jo aštrumo bei nuo bangos, galima daryti apsisukimus iki 360 laipsnių ir daugiau. Taip pat galima nuo bangos keteros iššokti į orą ir pan.
Ar daug lietuvių užsiima šiuo sportu?
Labai gaila, tačiau rimtai plaukiančių suaugusių mes turime tik vieną-kitą. Taip yra iš dalies todėl, kad puslentė dažnai yra laikoma pirmu žingsniu bangų sporto link. Ji yra ypač tinkama mokyti slysti bangomis vaikus: lenta yra lengva, ant jos nereikia stotis, apsikrauti papildoma įranga, puslentės pavadėlis yra rišamas prie rankos, o ne prie kojos. Tačiau tai nereiškia, kad su puslentėmis negalima plaukti didelėse bangose ir kad puslentininkai negali atlikti labai sudėtingų triukų.
Galbūt dėl asociacijos su pirmąja lenta ar dėl to, kad puslentininkai plaukioja arti kranto, jie yra dažnai nuvertinami. Yra ir daugiau stereotipų, tarsi įrodančių, kad jie yra silpnesnė bendruomenės dalis: jie neatsistoja ant lentos arba pagauna bangą tik tada, kai ji yra labai stačia. Tačiau, tiesą pasakius, geriausi puslentininkai plaukioja aštriausiose bangose ir neretai net sudėtingesnėmis sąlygomis nei profesionalūs banglentininkai. Be to, jie yra svarbi bendruomenės dalis, atrandanti naujas aštrias bangas, kurias vėliau palaipsniui net užima banglentininkai.
Kur Lietuvoje renkasi puslentininkai?
Bangų yra visoje Lietuvos pakrantėje, tačiau geriausia bangas „gaudyti“ Melnragėje prie šiaurinio molo – čia dėl uosto infrastruktūros ir dugno reljefo prie kranto atsirita didesnės ir statesnės bangos.
Kaip manote, kokia Lietuvoje ekstremalaus vandens sporto situacija?
Banglenčių sportą Lietuvoje vystome nuo 2008 m., kai kartu su „Spotas“ komanda organizavome pirmąją banglenčių stovyklą. Tada sulaukėme gausybės nuomonių, kad Lietuvoje nėra bangų ir mums nieko neišeis. O štai po 12-os m. matome, kad geru oru vandenyje plaukioja 50 banglentininkų ir tai dar ne riba. Visa tai stipriai susiję su infrastruktūra: šiemet Melnragėje duris atvėrė pirmasis bangų hostelis, reguliarius tęstinius mokymus siūlo bangų akademija. Manau, kad bangų sporto situacija šalyje yra tikrai gera ir sparčiai auga.
Žinau, kad šiuo metu vasarą leidžiate Lietuvoje. O kas toliau?
Taip, vasaras aš visuomet leidžiu Klaipėdoje. Šie metai negaili gerų bangų, ateinančias dvi savaites sinoptikai ir toliau žada įspūdingai geras sąlygas. Tai dvigubas malonumas – ir aplankyti artimuosius, ir gerai praleisti laiką vandenyje. Buvo minčių truputį pakeliauti, tačiau pandemija sujaukė planus, tad vis dar konkrečiai nežinau, kurią kryptį vėliau rinksiuosi.
Kalbino Karina Sėrikova
Nuotraukos: iš asmeninio Girmanto Neniškio albumo
Šaudymas iš lanko – ir pramoga, ir naudingas sportas