Plaukimas yra vienas populiariausių ir mėgstamiausių sportų bei laisvalaikio užsiėmimų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ypač svarbu yra mokėti plaukti ir dėl prevencinių priemonių, nes mūsų šalyje kasmet nuskęsta dešimtys žmonių. „Sportlandmagazine.lt“ pasidomėjo, kokią įtaką plaukikams gali turėti pats vanduo ir oro sąlygos.
Optimali temperatūra plaukimo baseine yra 26-27 laipsniai. Panašioje temperatūroje vyksta ir daugelis tarptautinių varžybų. Mokinant plaukti vaikus, galima ir aukštesnė temperatūra, kuri įprastai būna sporto ir sveikatingumo klubų baseinuose.
„Būtent 26-27 laipsnių temperatūroje sportininkai gali pasiekti geriausią formą. Kai vanduo būna per karštas, tai kūnas tiesiog perkaista ir neleidžia pasiekti norimo rezultato. Perkaitimas gali tapti problema profesionaliems sportininkams, kurie šiltame vandenyje siekia maksimaliai gerai atlikti darbą“, – aiškino „Impuls“ plaukimo akademijos treneris Kęstutis Steponavičius.
Kalbant apie vėsesnį vandenį, galima iškart persikelti į atvirus vandens telkinius. O atvirame vandenyje jau yra labai daug kitų ypatybių. Pagal Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA) taisykles, dabar jau yra leidžiama plaukti su hidrokostiumais, nors anksčiau tai buvo draudžiama.
„Atviruose telkiniuose labiau žiūrima į šaltį. Jeigu vanduo yra per šaltas, o tokiu paprastai laikomas toks, kurio temperatūra nesiekia 20,5 laipsnio, tai yra leidžiami hidrokostiumai, nes kitaip neišeitų palaikyti pakankamos temperatūros, kad būtų galima optimaliai plaukti. Kritinė temperatūra yra apie 15 laipsnių. Tuomet būna arba trumpinamos distancijos, arba sustabdomos varžybos. Prie tokio oro jau pavojinga plaukti ir su hidrokostiumais“, – sakė K. Steponavičius.
Siekiant daugiau komfortabilumo, treniruotėse sportininkai dažnai naudoja neoprenines kepuraites, kojines ir pirštines. Tai leidžia plaukioti ir esant dar žemesnei vandens temperatūrai.
Plaukiojant atviruose vandens telkiniuose, labai svarbu yra įvertinti oro sąlygas. Būtina iš anksto pasidomėti orų prognoze. Netikėtos orų permainos gali žmones labai paveikti psichologiškai. Esant stipriam lietui ir pakilus bangoms, suprastėja ir matomumas.
„Bangavimas ir vėjas turi didelę įtaką plaukimui. Smarkios bangos labai apriboja matomumą ir žmogus nebegali pakankamai aiškiai matyti horizonto. Profesionalūs sportininkai mokosi plaukti trumpesniu grybšniu ir didesniu intensyvumu, kad peršoktų tas bangas. Technika pakankamai skiriasi nuo tos, kuri naudojama baseinuose“, – pasakojo plaukimo treneris.
Dėl skirtingų specifikų, retas kuris sportininkas taip pat sėkmingai plaukia atvirajame telkinyje ir baseine. Visgi tokių pavyzdžių būna. Štai Tokijo olimpinėse žaidynėse italas Gregorio Paltrinieri iškovojo sidabro medalį baseine plaukdamas 1500 m, o vėliau tapo bronziniu prizininku 10 km plaukimo maratone atvirajame vandenyje.
Profesionalai, dėka savo talento, darbo ir žinių, vandenyje jaučiasi gana saugiai. Tuo tarpu mėgėjiškai pasiplaukioti mėgstantiems žmonėms treneris turi patarimų.
„Auksinė frazė – niekada negalima lipti į vandenį vienam. Jeigu plaukiama palei krantą, tai kažkas turi būti krante ir stebėti plaukiką. Galima ir plaukti šalia. Visiems, plaukiojantiems atviruose vandenyse, labai rekomenduojame pripučiamus bujus. Jie pačiam plaukimui neturi didelės įtakos, bet gali išgelbėti gyvybę“, – teigė K. Steponavičius.
Kaip žinia, didžiausias pavojus plaukiant – nuskendimas. Dažnai pavojingos situacijos nutinka ne šiek tiek prigėrus vandens, o panikuojant. Būna ir įvairių širdies problemų. Neįvertinus savo galimybių, gali išlįsti traumos, pavyzdžiui, sutraukti mėšlungis.
„Dažnai yra pervertinamos jėgos, neįvertinamos oro sąlygos, nesugebama teisingai kvėpuoti šaltame vandenyje. Tada kyla didelis pavojus. Dėl to labai svarbu, kad kažkas saugotų ir plaukikas turėtų užnugarį. Jeigu vis tiek plaukiate vieni, tai reikia stebėti oro sąlygas ir stengtis laikytis arčiau kranto. Žaibai ir griaustinis jau apskritai reiškia, kad draudžiama lipti į vandenį. Ir, žinoma, gelbėjimo bujai yra būtini plaukiant vieniems“, – pabrėžė K. Steponavičius.
Plaukimo treneris priduria, kad techniką mokintis reikia baseine. Tik tada galima palaipsniui tobulinti įgūdžius atvirajame vandenyje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Europos jaunimo čempionas gimnastas Gytis Chasažyrovas svajoja greičiau baigti mokyklą