Platėjančioje Lietuvos paplūdimio futbolo geografijoje nebeliko pajūrio komandų

Vasaromis įprasta, kad nemažai sporto šakų turi savo atmainas ant smėlio. Ne išimtis ir futbolas. Verta pažymėti, kad paplūdimio futbolas yra išplitęs ne tik prie jūros, bet ir įvairiuose Lietuvos miestuose.

Neseniai vykęs Lietuvos paplūdimio futbolo čempionato finalinis etapas buvo surengtas Ignalinoje. Jame dalyvavo komandos iš Kauno, Panevėžio, Kupiškio, Prienų, Ukmergės, Mažeikių ir Vilniaus. Taigi, komandų iš pajūrio miestų net nėra. Tai tuo pačiu reiškia, jog aikštelių atsiranda visoje Lietuvoje ir minėtų miestų ekipos turi kur treniruotis neišvykdamos svetur.

Daugelyje iš minėtų miestų yra įrengtos specializuotos paplūdimio futbolo aikštelės. Štai Prienų kūno kultūros ir sporto centro paplūdimio futbolo aikštelėje kasmet treniruojasi Lietuvos rinktinės nariai. Galbūt paradoksalu, bet Lietuvos čempionatuose dominuoja Vilniaus IGOL komanda, nors būtent sostinėje nėra specializuotos paplūdimio futbolo aikštelės.

„Vilniuje treniruotis sunku, nes nėra paplūdimio futbolo aikštelės. Treniruojamės ten, kur yra smėlio. Dažniausiai tai būna paplūdimio tinklinio aikštelės. IGOL pergalių paslaptimi įvardinčiau stiprų, draugišką, vieningą kolektyvą – tiek aikštėje, tiek rūbinėje. Visa komanda esame gerais draugais ir už aikštės ribų“, – Sportlandmagazine.lt pasakojo vienas Vilniaus komandos lyderių Mantas Makutunovičius.

Verta pabrėžti, kad IGOL ekipa Lietuvos paplūdimio futbolo čempione tapo jau 11-ą kartą.

M. Makutunovičius yra Lietuvos paplūdimio futbolo rinktinės narys. Tiesa, nacionalinėje komandoje, kuri šiuo metu varžosi Europos čempionato B divizione, jo nėra dėl Lietuvos pirmenybėse patirtos traumos. Būtent M. Makutunovičius buvo pripažintas geriausiu čempionato žaidėju. Jis net negalėjo atsiimti jam įsteigto prizo, nes finalo metu jam išniro alkūnė, kuri vėliau atsidūrė gipse.

Vienas geriausių Lietuvos paplūdimio futbolininkų, kuris žaidžia ir salės futbolo rinktinėje, džiaugiasi, jog mažesniuose miesteliuose atsiranda kokybiškos ir būtent paplūdimio futbolui skirtos aikštelės.

„Lietuvoje yra tekę žaisti Prienuose, Kupiškyje, Ignalinoje, bet, žinoma, geriausia ir maloniausia yra žaisti natūraliame paplūdimyje prie jūros – Palangoje, Klaipėdoje ar Nidoje“, – šypsojosi M. Makutunovičius.

Paplūdimio futbolui svarbi yra smėlio kokybė. Kaip ir kitose paplūdimio sporto šakose, nekokybiškas smėlis ne tik sukelia nepatogumų, bet ir gali padidinti traumų tikimybę.

„Paplūdimio futbolui smėlio kokybė yra labai svarbi. Smėlis turi būti klampus, be akmenukų ir molio. Jei smėlis būna molingas ir kietas, tada padidėja traumų tikimybė, o pats žaidimas tampa panašiu į salės futbolą“, – pabrėžė M. Makutunovičius.

Paplūdimio futbolas pradėtas žaisti Brazilijoje. Jį žaidžia dvi komandos po 5 žaidėjus (įskaitant vartininką). Žaidimą sudaro 3 kėliniai po 12 minučių. Nuo 1995 m. vyksta FIFA organizuojamas Pasaulio paplūdimio futbolo čempionatas. Nuo 2015 m. paplūdimio futbolas įtrauktas į Europos žaidynių programą.

Paplūdimio futbolo aikštelės ilgis – 36 m, plotis – 27 m. Vartų plotis – 5 m, aukštis – 2 m. Žaidžiama basomis kojomis. Įdomesni faktai – vietoje kamuolio įmetimo į aikštę žaidėjai gali rinktis spyrį, o baudos aikštelėje kamuolio negalima laikyti ilgiau kaip 4 sek.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: lff.lt