Rugsėjo pabaigoje buvo atverstas naujas puslapis Lietuvos dviračių sporto istorijoje. Panevėžyje surengtas pirmas Lietuvos laisvojo stiliaus („Freestyle“) BMX čempionatas.
Praėjusiais metais ši disciplina debiutavo olimpinėse žaidynėse, todėl daugelis šalių ėmė daugiau dėmesio skirti šiam sportui. Ne išimtis ir Lietuva. Pirmuoju Lietuvos laisvojo stiliaus BMX čempionu tapo Martynas Lagauskas.
M. Lagauskas ne tik sportuoja, bet ir ruošia dirvą sau bei kitiems BMX sporto mylėtojams. Šiuo metu padedamas rėmėjų: SBA grupės, Druskinkų JUC ir Druskininkų miesto savivaldybės – įrenginėja asmeninį uždarą BMX parką, kuris bus pritaikytas aukšto lygio treniruotėms.
„Sportlandmagazine.lt“ pakalbino M. Lagauską apie šio sporto ypatybes, patrauklumą ir Lietuvos perspektyvas.
Kaip susidomėjai BMX dviračiais ir kaip atsidūrei būtent laisvo stiliaus rungtyje?
Važinėti BMX dviračiu pradėjau būdamas 13-os metų. Tada jau buvau išbandęs ir kitas, formalias sporto šakas, tokias kaip plaukimas, dziudo ir kt. Bet mane visada traukė ekstremalaus sporto kultūra. Prieš pradėdamas važinėti dviračiu, išbandžiau tiek riedučius, tiek riedlentę, bet dviračiai patiko labiausiai. Beje, BMX dviračių bendruomenė tuo metu Kaune buvo bene didžiausia ir stipriai pažengusi, tad tikriausiai tai mane ir sužavėjo. BMX „Freestyle“ paauglystėje tikriausiai pasirinkau pasąmoningai pagal asmenines savybes, nes dabar puikai žinau, kad man būtina kūrybinė laisvė ir galimybė atsikleisti visapusiškai, o konkuravimas pagal vieną ar kelis griežtus parametrus tikrai ne man.
Ar tikėjaisi tapti pirmuoju Lietuvos čempionu? Kaip ruošeisi šiam čempionatui?
Tapti Lietuvos čempionu nesitikėjau, nes pastaruosius dvejus metus beveik visiškai nevažinėjau, visą laivą laiką skyriau darbui ir BMX parko statyboms, kuris vis dar nėra baigtas, tad praktiškai nesportavau. Ruoštis pradėjau likus vos mėnesiui iki čempionato – tik tada apie jį sužinojau.
Pasiruošti nebuvo lengva, nes pirmų treniruočių metu užlipęs ant dviračio, visiškai jo nejaučiau. Sudėtingiausius triukus, kuriuos seniau galėjau atlikti be didelio nerimo, teko praktikuotis sukandus dantis ir stipriai išeinant iš komforto zonos. Tačiau šis pasiruošimas ir adrenalino pliūpsnis kiekvieną kartą atlikus seniai darytą triuką man priminė, kodėl taip mylių šį sportą.
Kai užbaigsiu minėto uždaro BMX parko statybas, turėsime galimybę mokytis naujų triukų ir saugiai treniruotis ant specialių nusileidimų, kurių iki šiol Lietuvoje niekad neturėjome. Tad ateinantys metai turėtų būti kur kas įdomesni.
Lietuvos čempionato finale surinkai 88,1 taško iš 100. Ar tenkina toks rezultatas? Iš ko jis susideda?
Rezultatas mane tenkina, o taškų skaičius svarbus tik konkrečių varžybų kontekste. Lietuvos BMX laisvojo stiliaus čempionatas nebuvo pirmosios mano varžybos, kurios vyko pagal tarptautinį UCI standartą, tačiau rezultatus prognozuoti visuomet labai sunku – viskas priklauso nuo licencijuotų teisėjų verdikto.
Teisėjai, vertindami važiavimus, atsižvelgia į šiuos kriterijus: triukų sudėtingumą, važiavimo progresyvumą, amplitudę, važiavimo sklandumą, parko išnaudojimą, rizikos faktorių, triukų įvairovę, važinėjimo stilių, triukų atlikimo išpildymą, nusileidimų švarumą ir originalumą.
Varžybų važiavimo metu man labiausiai patinka atrasti unikalias trajektorijas, važiuoti greitai ir tuo pat metu važiavimą gausiai ir nuosekliai pripildyti įvairiais triukais: tiek baziniais, tiek techniškais, tiek rizikingais. Man visuomet norisi išmokti ir važiavimus papildyti dar kompleksiškesniais ir sudėtingesniais šuolių triukais, kuriuos galima pamatyti daugumoje tarptautinių varžybų. Deja, jų mokymuisi pastarąjį dešimtmetį sąlygų Lietuvoje nebuvo, tačiau užbaigęs uždarą parką, galėsiu nuosekliai tobulėti tiek aš, tiek ir kiti norintys.
Kokių sąlygų reikia treniruotis BMX laisvąjį stilių? Kokios sąlygos yra Lietuvoje?
Susipažinti su ekstremaliu sportu ar leisti laisvalaikį važinėjant, infrastruktūros Lietuvoje yra, tačiau kaip ir visiems, norisi daugiau, nes susidomėjimas ekstremaliais sportais labai didelis. Parkai didmiesčiuose yra perpildyti, o tai neleidžia jų saugiai eksploatuoti net laisvalaikio praleidimui. Profesionaliam treniravimuisi yra reikalinga visiškai kitokia infrastuktūra. Tokios Lietuvoje neturime. Treniruotėms su BMX dviračiu reikalingi parkai su pakankamai aukštomis figūromis bei specialiomis paminkštintomis dangomis, ant kurių galima mokytis naujų triukų, mažinti traumų riziką.
Kas svarbiausia šiame sporte? Kokių savybių jam reikia?
Tai individualus sportas, kuriame svarbi harmonija ir darbas su savimi įveikinėjant vis naujus iššūkius tiek fizine, tiek mentaline prasme. Daugumą triukų pirmiausia atliekame mintyse ir tik tuomet bandome atlikti fiziškai, o šimtus kartų juos kartodami, palaipsniui išsiugdome refleksą. Šis sportas tinka žmonėms, kurie yra pasiryžę nuosekliai ir ilgai dirbti užsibrėžto tikslo link. Taip pat tiems, kurie mėgaujasi šiuo procesu, nes vien nuvažiuoti ar peršokti rampą tinkamai kontroliuojant BMX dviratį gali prireikti ne vienerių metų. Vėliau, išmokus bazinius triukus ir norint toliau tobulėti, teks kiekvieną kartą stipriai žengti iš komforto zonos, tačiau pastangos neabejotinai suteiks adrenalino su kaupu.
Kokios lietuvių perspektyvos Europoje ir pasaulyje?
Kol kas lietuvių perspektyvos Europoje ir pasaulyje, žvelgiant iš mano asmeninės perspektyvos, deja, bet yra blankios. BMX sportas populiarus visame pasaulyje, ypač Amerikoje, Australijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, o tapusi olimpine disciplina, sulaukia vis daugiau entuziastų ir rėmėjų dėmesio.
Kad išvystume Lietuvos sportininkus sėkmingai varžantis pasauliniame kontekste, gali prireikti dešimtmečių, nes mūsų šalyje šio sporto kultūra palyginti labai jauna ir nedidelė. Tačiau tikiu, kad judame gera linkme ir įvykęs pirmasis BMX laisvojo stiliaus čempionatas, įkurta BMX dviračių asociacija padėjo stiprų pamatą šio tikslo link ir motyvuoja tiek esamus sportininkus, tiek ir jaunąją kartą.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
5 pratimai, trokštantiems plokščio pilvuko