Ant pakylos stovintis laimingas sportininkas dėkodamas pasilenkia, kai jam ant kaklo kabinamas aukso medalis, tačiau tai yra… tik matoma medalio pusė. Kitoje liko sportininko nueitas kelias, kad galėtų vadintis nugalėtoju, taip pat – jį valdžiusios mintys ir požiūris.
Ką galvoja nugalėtojas?
Pergalė atsiranda galvoje
Pasaulyje jau keletą dešimtmečių kalbama, kad psichikos stiprumas – gebėjimas valdyti mintis, emocijas, nerimą ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių, taip pat mokėjimas nusiteikti pergalei bet kokioje situacijoje – nugalėtojus skiria nuo kitų sportininkų. Tai gebėjimas kovoti nenumatytomis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė būti išmuštam iš vėžių. Kūną parengti fiziškai kartais yra nepalyginti lengviau nei morališkai – kūno judesiai ir techninės klaidos greitai pamatomi, ištaisomi, nušlifuojami. Tačiau to, kas vyksta sportininko galvoje, neįmanoma taip lengvai perskaityti.
Protas kuria realybę
Nors mintys ir tikrovė neretai labai skiriasi, pasirodo, tai, kas slypi galvoje, visiškai realiai mus valdo fiziškai. Ypač sporte, kur labai svarbus judesių tikslumas. Daugiausia tai reguliuoja būtent nervų sistema – tam tikru momentu ji siunčia impulsus įsitempti atitinkamiems raumenims reikiama jėga, kad paskui būtų atliktas tikslus judesys. Tarkime, kai krepšininkas meta baudas, įtampa būna milžiniška, atsakomybė – taip pat, juk stebi tūkstančiai akių… Jeigu sportininkas nesugeba atsiriboti nuo spaudimo, metimas, kurį nuo vaikystės šlifavo kiekvienoje treniruotėje, be abejonės, bus netaiklus ir kamuolys skries pro šalį.
Išskiriamas trijų tipų nerimas: kognityvinis, arba proto (minties ir koncentracijos problemos), somatinis, arba kūniškas (pilvo diegliai, smarkus širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys) ir pasitikėjimo praradimas, pasireiškiantis noru pasiduoti, nes atrodo, kad viskas prarasta. Psichologai rekomenduoja įvairius darbo su savimi būdus.
1. Pasirinkti ir išlaikyti teigiamą požiūrį
„Aš negaliu!“, „Man nepavyksta!“, „Dieve, ką aš darau?“ – tai tik keletas minčių, kurios paprastai apima silpnumo akimirką prieš atsakingus momentus. Psichologai pabrėžia, kad neigiamas mintis reikia performuluoti ir nuo jų atsiriboti. Svarbus pozityvus pokalbis su savimi, kad dvejonės greitai būtų suvoktos, perfrazuotos ir nukreiptos kita linkme.
2. Valdoma vaizduotė
Kiekvieną kartą būdamas trasoje daugkartinis „Tour de France“ nugalėtojas Chrisas Froome’as įsivaizduoja, kad su savimi turi krepšelį monetų. Jei lenktynėse nenaudingai išeikvoja energiją, monetas iš jo išima. Ch. Froome’as moka kiekvieną kartą, kai mina prieš vėją, kai kildamas į kalną lenkia priešininką, užuot laukęs, kol baigsis įkalnė. Jis moka už tokius paprasčiausius dalykus kaip vandens paėmimas iš automobilio, varžybų metu važiuojančio paskui sportininką. Jis moka todėl, kad visa tai atima energiją, kuri įveikiant paskutinius trasos kilometrus bus lemtingai svarbi. Žurnalui „Wired“ talentingas britų dviratininkas atskleidė, kad per lenktynes jo tikslas – šį pinigų krepšelį įsivaizduoti kuo pilnesnį, nes ir menkiausias energijos švaistymas gali kainuoti pergalę. Psichologijoje tai vadinama valdoma vaizduote – sportininkas savo energiją įsivaduoja kaip realų, suprantamą dalyką, todėl maksimaliai kontroliuoja kūną, kad netyčia nesusiklostytų situacija, kai energija išsenka anksčiau, nei baigiasi trasa. Tai ne vienintelis būdas, kaip galima panaudoti valdomą vaizduotę. Kai kurie ją naudoja tam, kad prieš varžybas mintimis pereitų visą trasą ir būtų ramesni prie starto linijos.
3. Tikslai ir savęs motyvavimas
Visada būtinas konkretus tikslas, dėl kurio žmogus visapusiškai atsiduoda tam, ką daro. Vieniems tai bus olimpinės žaidynės, kitiems – pagerintas asmeninis rekordas. Tikslas privalo būti didelis, tačiau realus, ir geriausia jį paskirstyti į daugelį mažesnių, kad būtų juntamas pasitenkinimas ir motyvacija dar labiau užsidegus jo siekti.
4. Savęs pažinimas
Sportininkai nevienodai nusiteikia varžyboms. Vieniems reikia ramybės, kitiems – save pakurstyti ir supykti, kad prie staro linijos būtų užsidegę ir pasirengę kovai. Daugelis atletų pripažįsta, kad prieš varžybas daug negalvoja, – paprasčiausiai eina ir daro tai, ką sugeba. Tam išties reikalinga patirtis ir stiprus psichologinis nusiteikimas.
Tikėjimas savimi svarbiau už viską
Neįmanoma per dieną prarasti visko – žinių, gebėjimų, galių, fizinio pasirengimo, dėl ko buvo dirbama ištisus metus. Tačiau pasitikėjimą savimi galima prarasti per kelias minutes. Todėl visada turi būti balansas – jei pasitikėjimas savimi labai didelis ir nepagrįstas, galima tinkamai neįvertinti priešininko ir pervertinti savo galimybes. Jei pasitikėjimas savimi mažas, nemalonumai garantuoti. Kai žmogus įsisąmonins, kad pats valdo kūną, nusiteikimą, streso lygį, įsivaizdavimą ir koncentraciją – susikurs pasitikėjimą savimi ir savo galiomis. Iš tiesų viskas priklauso nuo jo, ne nuo ko nors kito, pavyzdžiui, trenerio, kurio nėra šalia, ar negausaus būrio palaikytojų.
Atletas gali būti puikiai pasirengęs fiziškai, talentingas, bet jei neturės tvirto charakterio ir nebus ryžtingas, realizuoti gebėjimus jam bus sunku. Taip pat jei sportininkas turi tikslą ir mato misiją, tačiau prastai pasirengęs fiziškai, dideliu darbu ir troškimu nepasiduoti galės daug pasiekti. Aukšto lygio atletai dažniausiai šiomis savybėmis pasižymi.
Kaip atrodo nugalėtojas?
Pergalė gali būti prigimtinė
Atlikdami kompleksinius krūvio testus, gydytojai neretai pastebi, kad visiškai nesportuojantis žmogus turi gamtos dovaną sportuoti, pavyzdžiui, jo organizmas maksimaliai suvartoja deguonį. Vadinasi, genai suteikia gerą pagrindą tobulėti. Svarbus gyvenimo etapas yra paauglystė, kai organizmas auga ir raumenų masė pamažu didėja, todėl gali vystytis širdies ir kvėpavimo – tai yra funkcinės – sistemos, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį visą gyvenimą.
Kūno efektyvumas
Treniruoto žmogaus organizmas funkcionuoja daug geriau nei biuro darbuotojo. Pavyzdžiui, eilinio žmogaus širdis perpumpuoja apie 17 litrų kraujo, profesionalaus sportininko – iki 35. Vadinasi, sportininko širdis per minutę atlieka dvigubai didesnį darbą, tad organizmas gauna gerokai daugiau deguonies, geriau pamaitinami raumenys, būna spartesnė medžiagų apykaita, greičiau pašalinama tai, kas nereikalinga. Todėl sportininkas viską gali atlikti greičiau ir ilgiau. Žinoma, daug ką galima ištreniruoti, tačiau visi turime genetines ribas. Kad būtų palaikomas organizmo efektyvumas, svarbu geležinis treniruočių režimas, nes visada reikia palaikyti funkcinių sistemų tonusą, antraip jos ims veikti vis lėčiau.
Norint palaikyti kūno efektyvumą, svarbus geležinis treniruočių režimas.
Tinkamas pasirinkimas
Žinoma, daug lemia ir tai, ar žmogus apskirtai pasirinko tinkamą sporto šaką. Raumenų skaidulų santykis, raiščių elastingumas ir sąnarių lankstumas – tik keli veiksniai, lemiantys tai, kurioje sporto šakoje atletas gali pasiekti geriausių rezultatų.
Konsultavo Žermena Vazne, LSPA asocijuota profesorė, ir Sandra Rozenštoka, Sporto laboratorijos vyriausioji gydytoja
Audringos kalnų pramogos