Kinijoje surengtame pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate geriausiai iš lietuvių pasirodžiusi Gintarė Venčkauskaitė užėmė 11-ąją vietą. Dar svarbiau buvo tai, kad šiomis varžybomis baigėsi atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes, o sėkmingi sezono rezultatai leido G. Venčkauskaitė iškovoti olimpinį kelialapį pagal reitingą.
Sportininkė „Sportlandmagazine.lt“ prisipažino, kad Kinijoje patirtis buvo gana neįprasta.
„Įsiminė oro sąlygos, kurios buvo neįprastos mums. Buvo labai karšta, o stadiono danga – beprotiškai įkaitusi. Dėl to karštis labiau jautėsi net ne nuo pačios saulės, o nuo dangos. Prisitaikymas prie tokių sąlygų buvo šioks toks iššūkis. Dalyviai, pasirodo, naudojo šaldymo liemenes, apie kurias mes niekada nepagalvojome, nes tokiomis sąlygomis nebuvo tekę varžytis. Draugai vokiečiais paskolino tokią liemenę ir teko ją išbandyti. Olimpinėse žaidynėse taip pat gali būti karšta, tai jos gali praversti. Apibendrinus, pavyko visai neblogai prisitaikyti ir parodyti neblogą rezultatą“, – pasakojo G. Venčkauskaitė.
Penkiakovininkė pabrėžė, kad karštis labiausiai turėjo įtakos plaukimo bei bėgimo ir šaudymo rungtims.
„Dar patiko stadionas, kuriame varžėmės, nes jis tikrai olimpinių žaidynių lygio. Žinoma, žiūrovų tiek daug nebuvo, bet sąlygos buvo puikios. Organizatoriai stipriai pasiruošė ir tas mane sužavėjo“, – teigė ji.
Kalbėdama apie olimpinį kelialapį, G. Venčkauskaitė atvira – ji dar prieš čempionatą dėl jo buvo rami.
„Aš per visą sezoną nesiorientavau į patį kelialapį. Jau prieš pasaulio čempionatą gyvenau tuo, kad jį turiu ir koncentravausi į varžybas kaip į pasiruošimą pačioms žaidynėms. Reitingo taškų neskaičiavau, nes žinojau, kad esu pakankamai saugi. Labiau dėmesį kreipiau į klaidas, jų taisymą. Galų gale, tas galvojimas apie vietas ir taškus dažnai priveda prie perdegimo ir per didelio noro“, – sakė G. Venčkauskaitė.
2012 metų olimpinėse žaidynėse Londone ji užėmė 12-ąją vietą, o 2021 metais Tokijuje buvo septinta.
„Į Paryžių važiuosiu tikrai ne kaip turistė. Jeigu kai kurių sportininkų svajonė yra patekti į žaidynes, tai mano tikslai yra aukštesni – kažką tose žaidynėse pasiekti. Patirties turiu, žinau, kaip atrodo olimpinis kaimelis, kokia vyrauja atmosfera. Debiutantams tai neretai sukelia didelę nuostabą ir jiems neretai koją pakiša jaudulys. Aš patirties turiu, todėl turėtų būti truputį lengviau“, – kalbėjo sportininkė.
Pasaulio čempionatas Kinijoje buvo paskutinis, kuriame dar buvo jojimo rungtis. Paryžiuje jojimas atsisveikins ir su olimpinių žaidynių programa. Nuo kitų metų visose varžybose jojimo rungtį pakeis OCR ekstremalaus bėgimo su kliūtimis sprinto rungtis.
Beje, būtent žirgas šiek tiek pakišo koją G. Venčkauskaitei ir Kinijoje, kuomet pasaulio čempionato finale jai teko sunkiai sutramdomas žirgas, kas lėmė nemažai prarastų taškų.
„Kaip sporto šakai, šie pokyčiai kažkiek atims grožio, nes jojimas žavi labai daug žmonių. Daug žmonių, kalbėdami apie šiuolaikinę penkiakovę, pamini būtent jojimą ir žirgus. Iš šios pusės, tai bus minusas. Žiūrint iš sportininkų pusės, tai neretai matome, kad žmonės ieško teisybės, kaltina žirgą, save. OCR rungtis geresnė tuo, kad čia būsi 100 proc. atsakingas už save. Negalėsi kaltinti kliūties – žiedo ar sienelės“, – sakė G. Venčkauskaitė.
Pati penkiakovininkė nesibaimina pokyčių ir sieks pademonstruoti gerus rezultatus ir po Paryžiaus olimpinių žaidynių. Pasak jos, OCR varžybos sukelia daug daugiau azarto nei jojimas.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir olimpinė prizininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, šią teisę iškovojusi dar 2023 metų Europos čempionate. Lietuvos penkiakovininkai vyrai kelialapių į Paryžių nepelnė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Aistės Ridikaitės
Jei kankina nerimas, aukitės sportinius batelius