Dalintis „Penkiakovininkė E. Adomaitytė – apie paskutines pergales ir naująją OCR rungtį“

Penkiakovininkė E. Adomaitytė – apie paskutines pergales ir naująją OCR rungtį

Viena perspektyviausių Lietuvos penkiakovininkių Elzbieta Adomaitytė šiemet dar sykį įrodė, kad turi šviesią ateitį. Neseniai Druskininkuose pasibaigusiame pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionate ji asmeninėse varžybose užėmė septintąją vietą, o mišrių porų varžybose su Pauliumi Vagnoriu pasidabino sidabro medaliais.

Besiruošdama šioms pirmenybėms ji dalyvavo pasaulio „Laser Run“ čempionate Didžiojoje Britanijoje, kur iškovojo du aukso ir vieną bronzos medalius.

Apie šias varžybas ji pasidalino mintimis su „Sportlandmagazine.lt“.

Kaip vertini savo pasirodymą pasaulio jaunimo čempionate Druskininkuose? Kas labiausiai įsiminė?

Čempionatą vertinu teigiamai. Džiaugiuosi, kad pavyko įveikti ekstremalaus bėgimo (OCR) rungtį ir paskutinėje bėgimo ir šaudymo rungtyje („Laser Run“) pakilti iš 19-os vietos į septintąją. Nemeluosiu, iš pradžių tikėjausi medalio, bet kai išbandžiau OCR rungtį per varžybas, pamačiau, jog nėra taip lengva. Tada kartelė nukrito ir esu patenkinta savo pasirodymu.

Ar varžytis Lietuvoje lengviau nei užsienyje? Ar geros sąlygos buvo Druskininkuose?

Ir lengviau, ir sunkiau. Lengviau, nes viskas pažįstama, patogu. Varžybose ypač padeda familiari aplinka, savas maistas, šeimos ir draugų palaikymas. O sunkiau, nes jaučiasi papildomas spaudimas, norisi geriau pasirodyti prieš savus, nenuvilti žiūrovų. Sąlygos Druskininkuose buvo aukščiausio lygio. Manau, kad ateityje ten tikrai vyks daug daugiau varžybų bei pasiruošimo stovyklų.

Elzbieta Adomaitytė su Pauliumi Vagnoriu. Aistės Ridikaitės nuotr.

Vienas iš pasiruošimo etapų buvo dalyvavimas „Laser Run“ pasaulio čempionate. Ar tikėjaisi ten tokio gero pasirodymo?

Į „Laser Run“ pasaulio čempionatą važiavau kaip į treniruotę prieš suaugusių pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatą, todėl jokių didelių lūkesčių sau neturėjau. Kai nieko daug iš savęs nesitiki, tai pergalė būna maloni. „Laser Run“ yra mano mėgstamiausia rungtis šiuolaikinėje penkiakovėje. Man patinka bėgti.

Kuo skiriasi dalyvavimas tik „Laser Run“ varžybose nuo penkiakovės rungties?

Dalyvauti tik „Laser Run“ yra lengviau, nes šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyksta visą savaitę. Be to, reikia ne tik bėgti ir šaudyti, bet ir plaukti, fechtuotis, joti. Pačios „Laser Run“ rungties taisyklės nesiskiria, tačiau skirtingose varžybose būna skirtingos trasos, todėl ir laikas dažniausiai skiriasi. Taip pat šaudymo rungtis yra nenuspėjama, todėl šaudymo laikas dažnai varijuoja. Kartais gali būti puikios fizinės formos ir bėgti labai greitai, tačiau gali pritrūkti taiklumo. Tam įtakos gali turėti stiprus vėjas, lietus. Sąlygos visiems vienodos, visos bėga greitai, todėl dažnai laimi tie, kurie ne tik greiti, bet ir taiklūs.

Elzbieta Adomaitytė. UIPM nuotr.

Kaip ruošiesi būtent šiai rungčiai? Kaip atrodo treniruotės?

Bėgu ir šaudau. Dažniausiai šaudau su bėgimu tada, kai bėgu sunkesnes atkarpas stadione ar manieže. Jei bėgimo treniruotė lengvesnė, pvz. bėgu krosą, tai šaudymo treniruotė būna atskirai. Treneris Dalius Strazdas sugalvoja visokiausių šaudymo pratimų, kurių metu mokausi šaudyti įvairiomis, kuo sunkesnėmis sąlygomis. Tai svarbu, kad būčiau pasirengusi šaudyti visur ir lengviau prisitaikyti.

Jojimą pakeitusi OCR rungtis Druskininkuose nemažai daliai dalyvių, ypač merginų, tapo gana sudėtingu iššūkiu. Ar tau patinka ši rungtis?

Man patinka OCR, nors Druskininkuose buvo tikrai sunkiau nei tikėjausi. Tai buvo mano pirmos varžybos su OCR rungtimi, todėl pirminis tikslas buvo tiesiog įveikti trasą. Labai daug merginų to net nepavyko padaryti. Džiaugiuosi, kad savaitę iki varžybų pavyko pasitreniruoti ir šiek tiek prisijaukinti trasą. Dar tikrai yra labai daug kur tobulėti, bet džiugu, kad mano kūnas yra pajėgus šiai sporto šakai ir pasitreniravus daugiau, manau, galėsiu labai neblogai įveikti trasą. Žirgai visada liks mano širdyje kaip tikroji penkiakovės sporto šaka, bet pokyčiai yra neišvengiami. OCR turi potencialo pritraukti daug daugiau sportininkų ir žiūrovų. Taip pat, man patinka, kad OCR treniruočių procesas ir progresas yra lengviau pamatuojamas. Viskas krenta ant sportininko pečių, nebelieka sėkmės faktoriaus.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Beisbolininko Edvardo Matusevičiaus planuose – grįžimas į ieties metimą

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį