Laisvą laiką vasarą žmonės dažniausiai leidžia ne tik degindamiesi prie vandens telkinių, bet ir sportuodami. Vienas iš populiariausių vasaros sportų – paplūdimio tinklinis, kurį žaisti gali kiekvienas.
„Norint žaisti paplūdimio tinklinį, pirmiausia reikia noro. Taip pat svarbu nebijoti kamuolio, o visą kitą galima išmokti. Yra daugybė savybių, kurios gali padėti greičiau tobulėti, palengvinti patį mokymosi procesą ar praversti aikštelėje žaidžiant varžybose, tačiau esu įsitikinusi, kad bent didžiąją dalį iš jų galima išsiugdyti nuosekliai dirbant“, – kalbėjo viena geriausių Lietuvos paplūdimio tinklininkių Urtė Andriukaitytė.
Paplūdimio tinklinis tuo ir yra žavus, kad neturint specifinių savybių, jas galima kompensuoti kitomis.
„Šuolis, greitis, koordinacija, mąstymas, greita reakcija, kovingumas, drąsa, mokėjimas prisiderinti prie situacijos ar įvertinti besikeičiančias aplinkybes – tinklinyje yra n tiek fizinių, tiek psichologinių savybių, kurios itin svarbios. Bet jeigu kažkurių trūksta, nereikėtų per daug nusiminti, nes privalumais galima užgožti trūkumus“, – aiškino U. Andriukaitytė.
Paplūdimio tinklinis – gražus sportas. Tinklininkai ant smėlio rungtyniauja tik su trumpa apranga, todėl šis sportas nereikalauja didelių išlaidų.
„Merginos dažniausiai žaidžia su bikini, o vaikinai – su šortais ir marškinėliais. Pradedant lankyti treniruotes lauke, svarbu atkreipti dėmesį į oro sąlygas. Gyvenant Lietuvoje, ne visada pavyksta žaisti su tradicinėmis sportinėmis aprangomis. Dažnai į pagalbą išsitraukiami termo rūbai, temprės. Naujokai turėtų nepamiršti, kad paplūdimio tinklinis skiriasi nuo salės ir į treniruotes nereikia pasiimti nei sportbačių, nei antkelių, ką ne kartą yra tekę pastebėti“, – šypsojosi tinklininkė.
Kadangi paplūdimio tinklinis žaidžiamas atviroje erdvėje ir šiltuoju metų laiku, tai neišvengiamai sportininkams tenka susidurti su saule ir karščiu. Tam paplūdimio tinklininkai naudoja keletą aksesuarų.
„Tokie aksesuarai kaip kepurės ar akiniai nuo saulės yra neatsiejama paplūdimio tinklinio dalis. Kiekvienas juos renkasi pagal save. Aš asmeniškai neįsivaizduoju žaidimo be akinių ir sunkiai įsivaizduoju žaidžiančią su kepure, per kurią, atrodo, nematau dalies aikštelės. Tačiau prie kiekvieno atributo yra priprantama su laiku, – pasakojo U. Andriukaitytė. – Akiniai dažniausiai naudojami ryškiai šviečiant saulei, stengiantis išvengti kamuolio pametimo iš akių, kai galvą pakeliame į dangų. Kepurės su snapeliais ne tik apsaugo akis nuo tiesioginių saulės spindulių, bet ir dengia viršugalvį, kas padeda tausoti energiją žaidžiant saulėtą dieną. Pradedantiems siūlyčiau nevengti nešioti kepurės. Ramiai vaikštinėti saulėtą dieną mieste yra viena, o intensyviai sportuoti saulės kaitroje yra visai kas kita. Saulės smūgis nėra kažkas, ką rekomenduočiau patirti“.
Nepaisant savo paprastumo, paplūdimo tinklinis yra aktyvus sportas. Žaidžiant šį žaidimą, dirba labai daug kūno dalių ir raumenų. Dėl to labai svarbu tiek prieš rungtynes, tiek prieš treniruotes tinkamai apšilti.
„Esu viena iš tų, kurios skiria apšilimui itin daug laiko. Kiekvienas apšilimo pratimus renkasi pagal save – savo savijautą, fizinę būklę, buvusias/potencialias traumas. Itin svarbu yra apšilti pečių juostą, kelius, čiurnas, lengvai prasibėgti, kad kojos būtų pasiruošusios atlikti staigius judesius aikštėje. Taip pat negalima pamiršti nugaros ir pilvo preso raumenų suaktyvinimo – jie, kaip pagrindinė kūno atrama, turi būtų pasiruošę fiziniam krūviui“, – vertingais patarimais dalinosi U. Andriukaitytė.
Taigi, nesunkiai galima suprasti, kad paplūdimio tinklinyje traumų rizika egzistuoja.
„Didžiausias pavojus – užsisvajoti ir pramiegoti priešininko smūgiuojamą kamuolį“, – juokavo U. Andriukaitytė.
Iš tiesų, kaip teigia sportininkė, dažniausiai pasireiškia įvairios peties traumos. Nuo intensyvaus vienos rankos naudojimo ir raumenų disbalanso neretai seka ir nugaros skausmai.
„Kadangi paplūdimio tinklinis yra nekontaktinė sporto šaka, žaidėjų susidūrimai yra itin reti. Tada belieka traumos, kurias sukelia susidūrimai su kamuoliu. Dažniausiai tokiu atveju kenčia rankų pirštai, bet jei aikštelėje žiopsosi – gali kentėti ir nosis (šypsosi). Geras apšilimas neapsaugos nuo traumų visu 100 proc., bet sumažins jų tikimybę. Taip pat būtinas atidumas – eiti į aikštelę labai išsiblaškius nerekomenduotina. Saugant tiek save, tiek šalia esantį, būtina koncentracija į teisingai atliekamus judesius. Taip pat labai svarbu pridėti prasitampymą po fizinio krūvio, ką labai dažnai pamirštame ar patingime padaryti. Deja, bet jis toks pats svarbus, kaip ir apšilimas prieš treniruotę“, – pabrėžė Lietuvos tinklininkė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Urtės Andriukaitytės, iš „Baltic Beach Camp” varžybų
Kokia muzika įkvepia sportininkus kovai?