Paspirtukai – kaip Saulė ir Mėnulis

47 metų Tomas Augūnas ir 17-metis Tadas Krasaitis – du amžiną meilę paspirtukams prisiekę vilniečiai. Tačiau jų paspirtukai skiriasi kaip Saulė ir Mėnulis: T.Augūnas labiausiai vertina į dviračius panašius paspirtukus, T.Krasaitis savo mažytį paspirtuką gali neštis vienoje rankoje.

Tomas ir Tadas paspirtuku ne šiaip važinėja, nors neslepia, kad kartais jis tampa ir puikia transporto priemone Vilniaus kamščiuose. Abu vilniečiai turi savų tikslų. T.Augūnas dalyvauja paspirtukų pasaulio ir Europos čempionatuose, stengdamasis greičiau įveikti didesnius ar menkesnius atstumus, juo apvažiavo Lietuvą ir nuriedėjo legendiniu Šv. Jokūbo keliu į Santjago de Kompostelą. T.Krasaitis paspirtuku atlieka įspūdingus šuolius, o šį meną ištobulino kone iki begalybės.

Įspūdingos kelionės 

Prieš maždaug aštuonerius metus įsigyti pirmąjį paspirtuką T.Augūną paakino smalsumas. Internete pamatęs paspirtuką dideliais ratais Tomas nusprendė išmėginti šią transporto priemonę ir netrukus užsikabino taip, kad uždarė fotosaloną ir atidarė paspirtukų parduotuvę.

Po kelerių metų išsirengė į pirmąsias savo paspirtukų varžybas Vokietijoje. Europos taurės turnyre aukštikalnėse pristigo ištvermės, nes vargino ne tik išretėjęs oras, bet ir karštis, todėl T.Augūnas nebaigė distancijos. Tačiau pasiryžo ir toliau dalyvauti paspirtukų varžybose, kuriose didžiaračių paspirtukų mėgėjai stengiasi aplenkti vienas kitą.

Nuo 2015 m. kasmet T.Augūnas dalyvauja bent vieneriose tarptautinėse varžybose, nors išsikelia ir kitokių tikslų. Apie menkesnius žygius Tomas jau nebepasakoja, nes ant parduotuvės sienų kabantys raštai primena išties įspūdingas keliones paspirtuku. Pavyzdžiui, 2015 m. su žinomu keliautoju Gerimantu Statiniu paspirtuku įveikė kelią nuo Vilniaus iki Palangos – 447 km.

2016-aisiais T.Augūnas paspirtuku apvažiavo Lietuvą. 1229 km kelionė truko 15 dienų. Per parą riedėdavo po 5–6 valandas, įveikdavo vidutiniškai po 82 km (nors pasitaikė ir per 100 km), pasiekdavo vidutinį 18 km per valandą greitį.

Pernai Ispanijoje nuvažiavo 850 km Šv. Jokūbo keliu į Santjago de Kompostelą.

„Kai pirmąsyk paspirtuku įveikiau 100 kilometrų, taip pavargau, kad batus dar įstengiau nusiauti, o kojinių nusimauti nebepavyko“, – tvirtino T.Augūnas.

Sunkiau, nei važiuoti dviračiu

Garsus Lietuvos dviratininkas Tomas Vaitkus išbandęs paspirtuką konstatavo: važiuoti juo sunkiau nei dviračiu. Žinoma, jei ne šiaip maklinėji, o važiuoji rimtai.

„Nustatyta, kad važiuojant paspirtuku dirba daugiau raumenų grupių, nei važiuojant dviračiu ar bėgant“, – patikino T.Augūnas.

Didžiausias krūvis tenka kojai, ant kurios stovima. Mat atsispyrus jai tenka visas kūno svoris. Tad neįmanoma visą laiką spirtis tik viena koja – kas 3–10 spyrių rekomenduojama kojas keisti.

Tačiau paspirtuku važiuoti gali absoliučiai visi – ir patys mažiausieji, ir senjorai.

„Vienas jaunuolis turėjo stuburo išvaržą, tad negalėjo važiuoti dviračiu, gydytojai jam uždraudė bėgioti. Tačiau vaikinas labai norėjo judėti, tad puikia alternatyva jam tapo paspirtukas, – pasakojo T.Augūnas. – Kitas atvejis, kai paspirtuką įsigijo maždaug 70 metų senolė – ant dviračio ji jautėsi nesaugiai, o štai paspirtukas tapo puikia priemone vaikytis anūkus po Vilniaus Vingio parką.“

Traumų išvengti nepavyko

Kai maždaug prieš penkerius metus T.Krasaitis pradėjo prašyti tėvų paspirtuko, šie nenujautė, ką iš tiesų sūnus ketina su juo veikti. Tadas žinojo, kad riedlentės neišprašys, nes septyneriais metais vyresnis brolis važinėdamas ja jau buvo susilaužęs ranką. Tačiau T.Krasaičio bičiuliai įspūdingus triukus išdarinėjo paspirtuku, tad ir Tadas nutarė išmėginti šią tuomet dar ne itin populiarią transporto priemonę.

Padėdamas šeimos versle Tadas susitaupė pirmajam savo paspirtukui ir diena po dienos treniruodamasis netrukus pats gebėjo atlikti triukus. Traumų, žinoma, neišvengė: buvo lūžę abu dešinės kojos kaulai, dusyk skilo uodegikaulis, buvo smarkiai išnarinęs riešą. Bet tėvai sūnaus pomėgiui jau neprieštaravo, nes Tadas nesyk nugalėjo triukinių paspirtukų varžybose.

T.Krasaičio paspirtukas lengvas, mažais ratais. Jis tinka ir triukams riedlenčių parke, ir ne mažiau kvapą gniaužiantiems triukams miesto aikštėse atlikti.

„Paspirtukininkai renkasi, kokius triukus daryti, – riedlenčių parke ar gatvėje. Šių dviejų stilių net paspirtukai dažniausiai skirtingi. Aš galiu daryti triukus ir ten, ir ten, o mano paspirtukas taip subalansuotas, kad tinka ir parkui, ir gatvei“, – sakė T.Krasaitis.

Treniruojasi ir trečdalį paros

Tadas treniruojasi žiemą vasarą. Šaltuoju metų laiku – uždarame riedlenčių parke klube „Kablys“. Vasarą – po atviru dangumi. Kai nereikia į mokyklą, T.Krasaičio kasdienė rutina beveik niekada nesikeičia: valandą ar pusantros jis skiria pramankštai, atlikdamas visus triukus, kuriuos moka, o paskui – dar kelias valandas naujiems triukams mokytis. Ir taip po 7–8 valandas. Žiemą treniruotės trunka po 3–4 valandas.

Iš pradžių skeptiškai žiūrėję į Tado pomėgį, dabar mokyklos draugai ir net mokytojai vertina T.Krasaičio talentą. Tai liudija ir triukinių paspirtukų Lietuvos čempiono apdovanojimai.

Nors Tadas beveik niekada nesiskiria su paspirtuku, jis moka atlikti po keletą triukų riedlente, snieglente ir net BMX dviračiu.

Kainos

Paspirtukai Lietuvoje dar tik atranda savo vietą, o štai, pavyzdžiui, Amerikoje, jie yra svarbi gatvės kultūros dalis. Triukams skirtas mažaratis paspirtukas sustiprintomis silpniausiomis dalimis kainuoja 500–600 eurų, tačiau triukų meistrai paprastai perka ne visą paspirtuką, o jo dalis. Tos dalys gali būti skirtingų gamintojų. T.Krasaitis dabar turi dalių trims paspirtukams surinkti. „Paspirtukininkai perka dalis, atsižvelgdami į specifinį savo stilių. Man dažniausiai lūžta ratukai. Jų komplektas kainuoja 30–50 eurų. Praėjusį sezoną per pusmetį pakeičiau tris ratukų komplektus. Dabar radau bendrovę, kurios ratukai laiko jau metus“, – sakė T.Krasaitis.

Neblogą didžiaratį paspirtuką galima įsigyti už 600–700 eurų. Yra paspirtukų plačiomis padangomis, jie skirti važinėti žiemą. Be to, galima įsigyti ir spiriamąsias roges, kuriomis galima važiuoti ir per sniegą, ir per ledą. Itin lengvi, iki 5 kg sveriantys didžiaračiai karbono paspirtukai gali kainuoti ir 2500 eurų. Paspirtukininkai mėgėjai daugiausia investuoja į ratus. Pasitaiko, kad ratai kainuoja net 5000 eurų – kaip automobilis.

Tado Krasaičio triukai

https://www.youtube.com/watch?v=YSiUJTlPues&t=27s

Tekstas: Birutės Pakėnaitės
Nuotraukos: asmeninio archyvo