Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonijos metu apie savo karjeros pabaigą oficialiai paskelbė viena labiausiai tituluotų Lietuvos sportininkių, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Olimpinė čempionė, daugkartinė Europos bei pasaulio pirmenybių nugalėtoja jau pradėjo naują savo gyvenimo etapą ir tapo Seimo nare. Ji yra Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė.
Apie sportininkės pasiekimus, jos įtaką Lietuvos sportui, augančią pamainą bei Lietuvoje vyksiantį pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatą „Sportlandmagazine.lt“ kalbina Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentą Aistį Baroną.
Ką praranda Lietuvos šiuolaikinė penkiakovė Laurai pabaigus karjerą?
Tai didelis praradimas ne tik mums, bet ir visam Lietuvos sportui. Du iškovoti olimpiniai medaliai skirtingose olimpinėse žaidynėse yra išskirtinis pasiekimas visai Lietuvai. Šiuolaikinė penkiakovė Lietuvoje turi gilias tradicijas, o Laura Asadauskaitė yra tarsi kelrodė žvaigždė. Žinoma, neužmirštant kitų tituluotų penkiakovininkų, pavyzdžiui. Andrejaus Zadneprovskio ir Edvino Krungolco. Nepriklausomoje Lietuvoje penkiakovininkai yra iškovoję penkis olimpinius medalius, kas tokiai nedidelei šaliai yra daugiau nei įspūdinga.
L. Asadauskaitė dalyvavo penkeriose olimpinėse žaidynės, taip parodydama savo ryžtą, užsispyrimą. Suprantame, kad karjera negali tęstis amžinai. Pati šiuolaikinė penkiakovė labai keičiasi, ypač pastaraisiais metais. Finalai dabar trunka 90 min., todėl viskas greitėja bei intensyvėja. Tai reikalauja ypatingai didelės ištvermės ir prisitaikymo. Laurai nebuvo lengva prie to priprasti, nors ji vis tiek sugebėjo rodyti gerus rezultatus bei iškovoti olimpinį kelialapį. Po Paryžiaus olimpinių žaidynių mūsų sporto šaka keisis dar labiau, vietoje jojimo atsiranda ekstremalaus bėgimo rungtis, dar labiau mažėja tarpai tarp rungčių, šiek tiek kinta fechtavimo formatas. Viskas daroma dėl to, kad mūsų sportas būtų labiau suprantamas žiūrovams. Aš net neabejoju, kad ir būdama 40-ies, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė prisitaikytų prie naujovių, bet jai pasitaikė puiki proga pakeisti savo karjeros kryptį, todėl tai yra geras momentas baigti karjerą, būnant pačiame aukščiausiame taške.
Ar L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė liks susijusi su šiuolaikine penkiakove?
Tikrai turėsime bendrų projektų ir manau, kad Laura nenusigręš nuo šiuolaikinės penkiakovės. Ji, bet kokiu atveju, dabar dirbs sporto srityje. Mes turime begalę projektų, susijusių su jaunaisiais sportininkais ir jaunų žmonių pritraukimu į mūsų sporto šaką. Dirbame tikrai aktyviai ir neabejoju, kad Laura mums padės. Mes nuolat bendraujame ir palaikome ryšį, todėl ji visada liks šalia.
Kaip pasikeis Lietuvos penkiakovininkių lygis?
Pamaina dabar yra besikeičianti. Į Paryžiaus olimpines žaidynes buvo atsirinkusios trys sportininkės, tačiau jose dėl kvotų galėjo dalyvauti tik dvi. Gintarė Aleksandravičė Paryžiuje užėmė septintą vietą, o dėl kvotų į žaidynes nepateko Elzbieta Adomaitytė. Elzbietai ekstremalaus bėgimo su kliūtimis rungtis labai patinka ir jau šiemet ją matysime suaugusių čempionatuose. Neabejoju, kad ji tikrai nustebins iš gerosios pusės.
G. Aleksandravičė po olimpinių žaidynių turės tam tikrą pertrauką. Nežinau, kuriam laikui, tačiau jos kūnas ir sudėjimas puikiai tinka naujam šiuolaikinės penkiakovės formatui. Neabejoju, kad ji taip pat ruošis Los Andželo olimpinėms žaidynėms. Taip pat yra Ieva Serapinaitė, kuri taip pat sportuoja ir matysime kaip jai seksis su nauja disciplina. Turime ir jaunesnių sportininkių, kurios dar nestartuoja moterų kategorijoje. Šiemet jau planuojame leisti kai kurioms iš jų startuoti su moterimis pasauliniame lygyje tam, kad jos įgautų patirties startuojant su geriausiomis sportininkėmis bei pasisemtų motyvacijos.
Lietuvai atiteko teisė šiemet rengti pasaulio čempionatą. Kokie iššūkiai laukia?
Ši galimybė mus labai džiugina, nes galėsime leisti startuoti daugiau sportininkų. Apskritai, šis čempionatas yra labai didelis pripažinimas ne tik mums, bet ir visai Lietuvai. Tai pirmas tokio lygio olimpinės sporto šakos renginys Lietuvoje. Ši galimybė mums atiteko gana netikėtai, nes tokį pasiūlymą iš tarptautinės federacijos gavome, kai Turkija šios teisės atsisakė.
Šiemet Lietuvoje turėsime ir Europos jaunimo čempionatą Kaune bei 17-19 metų jaunimo planetos pirmenybes Druskininkuose. Visi čempionatai bus su nedideliais tarpais tarp jų, todėl mūsų komanda ypatingai daug darbo turi jau dabar, nešnekant, kas lauks vasarą. Žinoma, didžiausi iššūkiai susiję su suaugusių čempionatu Druskininkuose. Neabejoju, kad iš techninės pusės viskas pavyks sklandžiai, tačiau organizaciniam komitetui laukia daug iššūkių iš marketingo pusės. Reikės pritraukti daugiau rėmėjų, nes lauks transliacijos visame pasaulyje ir renginio matomumas bus didesnis nei bet kokio kito penkiakovės renginio. Tam skirsime labai daug laiko.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Geriausia Lietuvos studentė sportininkė K. Teterevkova džiaugiasi gyvomis paskaitomis