Orientacininkei Juditai Traubaitė pasibaigęs žiemos sezonas ko gero įsimins visam gyvenimui. Pastaraisiais metais ne kartą gerais rezultatais džiuginusi sportininkė sulaukė atpildo už stabilumą. Ji iškovojo pasaulio orientavimosi sporto taurę jaunimo (U23) grupėje.
Sportininkė „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie ši laimėjimą, aistrą orientavimosi sportui ir šio užsiėmimo naudą.
Ką tau reiškia pasaulio taurės titulas ir kas lėmė šį pasiekimą?
Labai džiugu iškovoti tokį titulą. Tai vienas didžiausių mano pasiekimų orientavimosi sporte bei didelė paskata, motyvacija ruoštis ateinantiems sezonams – tiek šios vasaros OS bėgte sezonui, tiek kitų metų žiemos varžyboms.
Aukščiausia vieta galutinėje taurės įskaitoje man tarsi apibendrino visą sėkmingą sezoną, kadangi laimėjimą lėmė būtent stabiliai geri ar bent neprasti startai visose įskaitinėse varžybose.
Kodėl pasirinkai orientavimosi sportą slidėmis? Labiau patinka slidinėti ar orientuotis?
Dar būdama visai maža ėmiau važinėti į orientavimosi sporto bėgte varžybas, kadangi jose dalyvaudavo (ir toliau tuo užsiima) mano mama, senelis, dėdė. Taip pat nuo mažens kartu su visa šeima ir slidinėjau. Tad, kai tik jau sugebėjau savarankiškai orientuotis, išbandžiau ir žieminį orientavimosi sporto variantą. Labai patiko. Kaip ir bet kurios OS disciplinos atveju, mane žavi tai, kad sportuojama gryname ore, kaskart justi netikėtumo faktorius, tokius kaip nepažįstama vietovė ar iš anksto nežinoma trasa.
Kas be ko, mėgstu slidinėti, smagu čiuožti plačiomis vėžėmis, tačiau greitas žemėlapio skaitymas lekiant siauresnėmis, vingiuotesnėmis miško trasomis, paprastai suteikia dar didesnį malonumą. Taigi, tai, kas labiausiai orientavimosi sporte slidėmis man patinka, ir yra ne slidinėjimas ar orientavimasis, kaip atskiros dalys, o šių dviejų puikių veiklų jungtis, visuma. Tikrai ne mažiau nei OS slidėmis mėgstu ir OS bėgte; tad vasaros sezono metu dalyvauju orientavimosi sporto bėgte renginiuose, o žiemą – OS slidėmis varžybose.
Ką tau suteikia šis sportas?
Visų pirma, man tai puikus būdas atsipalaiduoti – pabūni gamtoje, užsiimi fizine ir tuo pat metu protine veikla: išbėgęs ar iščiuožęs į trasą, turi būti visiškai susikoncentravęs į tai, ką darai, o tai padeda labai gerai pailsėti nuo kitų kasdienių veiklų, rūpesčių. Ne mažiau svarbūs ir šiame sporte sutikti draugai, bendraminčiai. Galiausiai šis sportas padeda atrasti gražių nematytų vietų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, tad kelionės ir nauji patyrimai irgi yra neatsiejama orientavimosi sporto dalis.
Kaip vyksta pasiruošimas žiemos sezonui? Ar vasarą jau galvojama apie žiemą?
Mąstyti apie žiemos sezoną, dėliotis planus pradedu baigiantis vasarai. Tiesa, tikslingesnis pasiruošimas prasideda tik apytikriai spalio mėnesį, jau įvykus visiems pagrindiniams OS bėgte sezono startams. Kol nėra sniego, iš esmės daugiausia dėmesio tenka skirti bendram fiziniam pasiruošimui, taip pat daromos treniruotės riedslidėmis, imitacijos su lazdomis į kalnus. Esant galimybei, dar rudens antroje pusėje –žiemos pradžioje vykstame į stovyklas užsienyje (pvz. Suomijoje, Švedijoje), kur jau galima „rinkti” kilometrus slidinėjant. Galiausiai, iki pagrindinių sezono čempionatų stengiamės kuo daugiau dalyvauti įvairiose orientavimosi sporto varžybose, daugiausiai užsienyje, kadangi būtent startavimas varžybose (ypač skirtingose vietovėse) yra ideali proga pasiorientuoti gerame tinkliuke, patobulinti orientavimosi įgūdžius.
Kuo skiriasi OSS varžybos Lietuvoje ir užsienyje? Kokios gali būti trasų ypatybės?
Labiausiai varžybos skiriasi vietovėmis. Lietuvoje neturime kalnų, tad trasos bus smarkiai kitokios nei pvz. Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje. Fiziškai iššūkis Lietuvoje daug mažesnis, bet pasiorientuoti gali tekti ir techniškiau. Žiūrint iš kitos pusės, Lietuvoje sunku atrasti mišką ar bent didesnį jo plotą, tinkamą tokiam tankiam vėžių tinklui, kokie įprasti Skandinavijoje, Suomijoje vykstančioms varžyboms. Dar vienas dalykas – užsienyje OSS varžybų vieta neretai „rišama“ prie kokio nors slidinėjimo, biatlono centro, vietovės, kur išvystyta ir plačių slidinėjimo vėžių infrastruktūra; Lietuvoje tam galimybių nelabai esama. Na ir, žinoma, vienas esminių aspektų yra sniego kiekis – pastaraisiais metais Lietuvoje nelabai buvo vietų, kur visą žiemą išsilaikytų ištisinė sniego danga, tad ir varžybas planuoti, rengti mūsų sniego sąlygomis daug sunkiau nei kalnuose ar toli šiaurėje.
Iš esmės, priklausomai nuo vietovės teikiamų galimybių, trasos būna labiau ar mažiau techniškos (atitinkamai dominuoja vien stambios slidinėjimo vėžės arba išminta daug smulkesnių vėžių, kuriomis ir slysti ir orientuotis iššūkis didesnis). Taip pat priklausomai nuo sniego kiekio, būklės orientuotis irgi gali tekti skirtingai – pvz. jei laiko pluta, sniego nedaug gali būti verta vietomis daryti „pakirtimus“, o ne orientuotis vien pagal vėžes.
Taip kad vietovės, trasos būna labai įvairios. Man labiausiai galbūt patinka tipiški Suomijos tinkliukai, siauros vėžės, pavyzdžiui labai smagu orientuotis buvo pirmose šio sezono varžybose Laplandijoje. Tiesa, ne prasčiau įsimena ir kokį nors rimtą iššūkį kėlusios varžybos, kaip kad šių metų Europos čempionatas Bulgarijoje, kuris vyko gan aukštai kalnuose – čia trasos, nors ir nelengvos techniškai, didžiausią įspūdį paliko savo raižytumu, tuo, kiek fizinių jėgų reikalavo.
Pasaulio taurę iškovojote U23 kategorijoje. Ar sunku šiame sporte pereiti prie suaugusiųjų grupės?
Į suaugusių grupę pereiti nėra lengva. Iš esmės orientavimosi sportas yra ištvermės sporto šaka, tad jaunesni dalyviai pranašumo čia nelabai turi. Be to OS labai svarbūs ir orientavimosi įgūdžiai, startuojant skirtingose vietovėse sukaupta patirtis. Visgi, žiūrint į pasaulio ar kitų čempionatų rezultatus matyti, kad dominuoti gali ir ką tik iš jaunimo grupės išėję sportininkai; tarkim 2021-22 m. tiek OS slidėmis, tiek OS bėgte varžybose vyrų grupėje dominavo 22-23 m. amžiaus norvegai. Tad, jei esi tikrai labai stiprus jaunimo grupėje, gali tikėtis bent jau neprastų, o gal net ir aukščiausių rezultatų ir suaugusiųjų čempionatuose.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Orienteering.lt
Iš varžybų Italijoje irkluotojai parveš penkis komplektus medalių