Lapkričio mėnesį Lietuvos funkcinio sporto rinktinė savo jėgas išbandė Osle (Norvegija) vykusiame pasaulio čempionate. Vyrų varžybose 24-ą vietą užėmė Paulius Brilinga, 31-ą – Danielis Zachaževskis.
Komandų turnyre Lietuvos kvartetas – Rima Budvydytė, Olga Rybina, Edgaras Krasavcevas ir Evaldas Rudzevičius – užėmė septintąją poziciją. Moterų varžybose 31-a liko Goda Žerlauskaitė. Du lietuviai – Robertas Stankus ir Mantas Dumašius dėl traumų varžybų nebaigė.
P. Brilinga neslepia – pasaulio čempionate atletų lygis buvo itin aukštas.
„Patį čempionatą vertintu tik teigiamai. Pačios varžybos buvo suorganizuotos labai aukštame lygyje. Tai buvo kol kas rimčiausios mano varžybos, kurios tikrai paliko teigiamą įspūdį, – mintimis dalinosi P. Brilinga. – Kalbant apie asmeninį pasirodymą, tai pozityvo mažiau – tikslų pasiekti nepavyko. Planavau patekti bent į „Top 20“, tačiau iki šio tikslo šiek tiek pritrūko. Apmaudu, nes žinau, jog šį tikslą buvo realu pasiekti, bet keletas klaidų varžybų metu tam sutrukdė.“
Funkcinio sporto varžybose dalyviai testuojasi ištvermės, jėgos, kūno svorio, įgūdžių, mišrioje bei galios rungtyse.
„Patys testai labai nenustebino, juos sužinojome prieš dvi savaites iki čempionato, todėl viską spėjau pabandyti, o kai kuriuos testus net po keletą kartų. Vienareikšmiškai sunkiausia buvo ištvermės rungtis. Prie to prisidėjo ir tai, kad į Oslą atvykome ketvirtadienį ryte, o ištvermės testą darėme penktadienį vakare. Buvo dvi paros be sporto ir tai labai jautėsi – kūnas buvo šiek tiek primigęs. Tai bus gera pamoka kitam kartui, kad po kelionės būtina šiek tiek lengvai pajudėti, idant kūnas neprarastų budrumo“, – pasakojo P. Brilinga.
Savo paties potencialo tokiuose čempionatuose P. Brilinga vertinti nenorėjo. Jo teigimu, tą geriau daro žmonės, stebintys viską iš šono.
„Osle įgavau patirties ta prasme, kad pamačiau, kiek gali daug kainuoti viena klaida. Kai aplink toks didelis kiekis pajėgių atletų, reikia visada išlaikyti maksimalų susikaupimą“, – pabrėžė jis.
Funkcinis sportas – gana sparčiai populiarėjanti sporto šaka. Tai didelio universalumo reikalaujantis sportas, bet salėse nuolat įgūdžius tobulinantys atletai turi puikią galimybę hobį paversti rimtesne sportine veikla.
„Funkcinį sportą arba „CrossFit‘ą“ sportuoti pradėjau maždaug 2015 metais, tai jau apie 8 metus gyvenu su šiuo sportu diena po dienos. Kaip ir dauguma, anksčiau treniravausi kitą sporto šaką, bet fizinio rengimo treneris naudodavo „CrossFit‘o“ metodiką. Kai kažkas iš draugų pasiūlė sudalyvauti tokio tipo varžybose, nusprendžiau pabandyti ir man patiko. Tada po truputį perėjau vien į funkcinį sportą, pradėjau reguliariai dalyvauti varžybose bei gilintis į šią sporto šaką“, – kalbėjo P. Brilinga.
Sportininkas prisipažįsta, kad būtent galimybė varžytis jį motyvuoja labiausiai.
„Treniruodamasis nejaučiu didelio malonumo, bet labai mėgstu varžybas. Suprantu, kad be treniruočių jų nebus, tai iš esmės taip ir bandau sportuoti, nuo varžybų iki varžybų. Tai leidžia išlaikyti nuoseklumą ir nepadaryti didelių pertraukų“, – sakė funkcinio sporto atletas.
Jis savo aplinkinius ir bendraklubius skatina nuolat dalyvauti varžybose. Pasak jo, nemažai jo atstovaujamo „CrossFit Laisvė“ klubo narių nuolat varžosi įvairiuose renginiuose, todėl jie stengiasi vienas kitą paspausti, paraginti bei kartu vykti į varžybas Lietuvoje bei užsienyje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Filipinuose – istoriniai paplūdimio tinklininkų Patriko Stankevičiaus ir Audriaus Knašo medaliai