Pasaulio čempionatų įdomybės

Nuo 1930 m., kai Urugvajuje buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, smarkiai pasikeitė ir futbolas, ir visas pasaulis. Šiandien galbūt net sunku patikėti, kad kažkada nutiko tai, kas iš tiesų nutiko. Kita vertus, ir senais laikais buvo kuriozų, kurie gali pasikartoti mūsų dienomis.

1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais. Pirmame kėlinyje buvo žaidžiama argentiniečių atsivežtu, o antrame – turnyro šeimininkų urugvajiečių pasirinktu truputį didesniu ir sunkesniu kamuoliu. Neįmanoma nustatyti, ar tikrai „savo“ kamuolio įtaka buvo lemiama, bet po pirmojo kėlinio Argentinos rinktinė pirmavo 2:1. O antrame kėlinyje Urugvajaus futbolininkai „savu“ kamuoliu įmušė tris įvarčius, iškovojo pergalę 4:2 ir tapo pirmaisiais pasaulio čempionais.

*  *  *

Pirmuose trijuose pasaulio čempionatuose nedalyvavo Britų salų komandos. Dar 1928 m. Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos futbolo asociacijos kartu nusprendė pasitraukti iš FIFA dėl nesutarimų su tarptautinės federacijos vadovais (požiūris labiausiai išsiskyrė dėl profesionalų ir mėgėjų statuso).

Net britams nedalyvaujant FIFA veikloje pasaulio futbolo vadovai kvietė Anglijos ir Škotijos rinktines atvykti į 1934 ir 1938 m. planetos pirmenybes, bet tiek anglai, tiek škotai tvirtai laikėsi savo nusistatymų. Visos britų komandos pasaulio čempionate debiutavo tik po Antrojo pasaulinio karo: Anglija 1950 m., Škotija 1954 m., Velsas ir Šiaurės Airija – 1958 m.

*  *  *

Indija yra didžiausia Žemės rutulio valstybė, kurios komanda niekada nežaidė pasaulio čempionate. Tiesa, indai gavo teisę dalyvauti 1950 m. pirmenybėse, kai iš atrankos turnyro be žaidimo pasitraukė visos trys varžovės Birmos, Filipinų ir Indonezijos komandos, tačiau prieš baigiamąjį turnyrą Indijos futbolo federacija irgi nusprendė nesiųsti savo rinktinės į Braziliją.

Iki šių dienų sklando legenda, esą indai pasitraukė dėl to, kad FIFA uždraudė futbolininkams oficialiose rungtynėse žaisti basiems (per 1948 m. olimpines žaidynes indai rungtyniavo be batelių). Bet tikroji priežastis buvo paprastesnė – Indijos futbolo vadovai nesurinko reikiamos sumos kelionei į Pietų Ameriką.

*  *  *

Kai vyko pirmieji pasaulio čempionatai, televizija dar buvo visai jaunas išradimas, o iki Antrojo pasaulinio karo reguliarios televizijos programos buvo rodomos vos keliose šalyse. Tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje televizija išgyveno tikrą revoliuciją ir 1954 m. žiūrovai pirmą kartą galėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato transliacijas. Per televiziją iš Šveicarijoje vykusio turnyro buvo parodyta 11 rungtynių (iš 26 žaistų), vaizdas buvo perduodamas aštuonių šalių žiūrovams.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) už transliacijų teises Šveicarijos futbolo federacijai tuomet sumokėjo apie 2500 dolerių.

*  *  *

Teisė rengti 1986 m. pasaulio čempionatą buvo suteikta Kolumbijai, kuri per turnyro šeimininkės rinkimus buvo vienintelė kandidatė. Nors šis sprendimas buvo priimtas dar 1974 m., iš pradžių entuziazmu degusiems kolumbiečiams net ir tuzino metų neužteko, kad pasiruoštų priimti geriausius pasaulio futbolininkus. 1982 m. įsisenėjusio pilietinio karo draskoma Kolumbija atsisakė rengti pasaulio čempionatą dėl ekonominių sunkumų. Turnyro šeimininkės teises ir pareigas perėmė Meksika, per papildomus rinkimus įveikusi taip pat savo kandidatūras iškėlusias JAV ir Kanadą.

*  *  *

Diego Maradona pasaulio pirmenybėse paliko daug ryškių pėdsakų. Argentinos futbolo legenda žaidė dviejuose finaluose, 1986 m. tapo pasaulio čempionu, bet kone labiausiai prisimenamas dėl „dievo rankos“ – ranka pelnyto įvarčio į Anglijos rinktinės vartus.

Tačiau turbūt tik nedaugelio atmintyje įstrigo faktas, kad D.Maradonos karjera Argentinos rinktinėje baigėsi skandalingai. Jis buvo pašalintas iš 1994 m. pasaulio pirmenybių dėl teigiamo dopingo testo – argentiniečių kapitono mėginyje rastas per didelis efedrino kiekis. D.Maradona teisinosi, kad didesnė efedrino dozė pateko su energiniu gėrimu, kurį futbolininkas vartojo nuolat. Jo teigimu, klaida įvyko dėl to, kad pasaulio čempionatą rengusiose JAV šio gėrimo sudėtis skyrėsi nuo argentinietiško varianto.

*  *  *

Nors JAV futbolas nėra mėgstamiausias žaidimas, būtent šioje šalyje rengtame 1994 m. pasaulio čempionate buvo pasiekti iki šiol nepagerinti žiūrovų lankomumo rekordai. Per 1994 m. turnyrą į stadionus ateidavo vidutiniškai 68 tūkst. 991 sirgalius. Nė viename kitame pasaulio čempionate lankomumo vidurkis nebuvo didesnis negu 55 tūkst. žiūrovų.

Iki šiol nėra pagerintas ir JAV pasiektas absoliutaus žiūrovų lankomumo rekordas. 1994 m. per 52 rungtynes tribūnose buvo 3 mln. 587 tūkst. 538 žiūrovai. Nors nuo 1998 m. pasaulio čempionatuose dalyvaudavo daugiau komandų ir būdavo žaidžiamos 64 rungtynės, rekordas nebuvo pagerintas nei 2006 m. Vokietijoje (3 mln. 359 tūkst. 439 žiūrovai), nei 2014 m. Brazilijoje (3 mln. 429 tūkst. 873 žiūrovai), o ką jau kalbėti apie kitus turnyrus.

*  *  *

1994 m. pasaulio čempionato atidarymo Čikagos „Soldier Field“ stadione žiūrovus prajuokino komiškas epizodas. Šventės kulminacija turėjo būti dainininkės Dianos Ross spyris nuo baudinio žymos. D.Ross spirtas kamuolys nuskriejo šalia vartų ir nepataikė į tinklą, tačiau, kaip ir buvo numatyta scenarijuje, vartai sugriuvo, tarsi juos būtų išvertusi stipraus smūgio jėga.

*  *  *

Baudinių serijų reikėjo dviejų pasaulio čempionatų finaluose. Ir abejose ilgiausiose rungtynėse žaidė Italijos rinktinė. 1994 m. finale per 120 min. (pagrindinį laiką ir pratęsimą) italai ir brazilai neįmušė nė vieno įvarčio, o baudinių serijoje pergalę 3:2 iškovojo Brazilijos futbolininkai. 2006 m. finale italai ir prancūzai jau per pirmąsias 20 min. apsikeitė taikliais smūgiais, bet nugalėtojai nei per pagrindinį laiką, nei per pratęsimą nepaaiškėjo. Baudinių serijoje pergalę 5:3 šventė Italijos rinktinė.

*  *  *

Per visą pasaulio čempionatų istoriją geriausio žaidėjo prizas tik kartą buvo įteiktas vartininkui. 2002 m. „Auksiniu kamuoliu“ buvo apdovanotas sidabro medalius laimėjusios Vokietijos rinktinės pirmasis numeris Oliveris Kahnas. Įdomu, kad vienintelis „Sidabrinį kamuolį“ gavęs vartininkas irgi yra vokietis. 1986 m. geriausio pasaulio čempionato žaidėjo rinkimuose antrą vietą užėmė Haraldas Schumacheris. Tame turnyre Vokietijos komanda irgi nužygiavo iki finalo, bet lemiamas rungtynes pralaimėjo.

*  *  *

Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras. Jis 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos kamuolį į šeimininkės Korėjos rinktinės vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę. Turkijos komanda laimėjo paguodos finalą 3:2 ir vienintelį kartą istorijoje iškovojo trečią vietą.

*  *  *

Nors Brazilijos rinktinė pasaulio čempione tapo net penkis kartus, o Vokietijos – keturis, šios komandos per visą pasaulio pirmenybių istoriją žaidė vos dvejas tarpusavio rungtynes.

Pirmą kartą jų keliai susidūrė 2002 m. pasaulio čempionato finale, kuriame pergalę 2:0 šventė Brazilijos futbolininkai. 2014 m. vokiečiai pasiekė saldų revanšą: Brazilijoje vykusio čempionato pusfinalyje Vokietijos komanda šeimininkus sutriuškino 7:1.

Beje, būtent brazilai ir vokiečiai į pasaulio pirmenybes pateko daugiausiai kartų. Brazilai nepraleido nė vieno iš 21 turnyro (įskaitant šiųmetį), vokiečiai baigiamajame etape kovojo 19-ą kartą.

*  *  *

Iki šiol tik vienai Europos komandai pavyko laimėti tris didžiuosius turnyrus paeiliui. Ispanijos rinktinė 2008 m. tapo Europos čempione, 2010 m. – pasaulio čempione, o 2012 m. apgynė Europos čempionės vardą. Dar dvi komandos galėjo didžiuotis tuo, kad vienu metu joms priklausė ir pasaulio, ir Europos čempionės vardas: Vokietijos rinktinė 1972 m. triumfavo Europos, o 1974 m. – pasaulio pirmenybėse, Prancūzijos rinktinė 1998 m. iškovojo pasaulio, o 2000 m. – Europos čempionės titulą.

*  *  *

Per 2014 m. pasaulio čempionatą brangiausia komanda buvo Brazilijos rinktinė. Kartu sudėjus visus 23 jos futbolininkus rinkos vertė buvo 508 mln. eurų. Ispanijos rinktinė „kainavo“ 504 mln. eurų, Argentinos – 475 mln. eurų. Argentinos rinktinės kainą itin kilstelėjo Lionelis Messi, kuris buvo vertinamas 140 mln. eurų.

Brangiausias treneris buvo su Rusijos rinktine dirbęs italas Fabio Capello. Rusijos futbolo federacija jam mokėjo 11,2 mln. dolerių metinį atlyginimą (maždaug 765 kartus daugiau nei vidutinis atlyginimas Rusijoje).

*  *  *

Kaip skelbia FIFA, 2014 m. pasaulio čempionato rungtynės buvo transliuojamos 207 šalyse ir kraštuose, o bent trumpam futbolo transliacijas buvo įsijungę 3,2 mlrd. televizijos žiūrovų. Finalo rungtynių transliaciją bent trumpam buvo įsijungę 1,013 mlrd. televizijos žiūrovų.

*  *  *

Vokietijos rinktinė per Brazilijoje vykusį 2014 m. pasaulio čempionatą gyveno „Campo Bahia“ poilsio centre, kurį Santo Andrė miestelyje pastatė viena Vokietijos nekilnojamojo turto bendrovė. Buvo kalbama, kad prieš pat čempionatą atidarytą ir 25 mln. svarų sterlingų kainavusį poilsio centrą užsakė Vokietijos futbolo federacija, tačiau Vokietijos futbolo vadovai šiuos gandus visą laiką neigė. Užtat niekas neneigė, kad pagal vokiškus standartus įrengtame poilsio centre sukurta vokiška atmosfera svariai prisidėjo prie Vokietijos futbolininkų pergalės pasaulio pirmenybėse.

*  *  *

Šiuo metu FIFA turi 211 narių. Iš jų 133 šalių ir teritorijų rinktinės niekada nebuvo patekusios į pasaulio pirmenybių baigiamąjį turnyrą. Daugiausiai kartų atrankos turnyre dalyvavo, bet kelialapio nė sykio neiškovojo Liuksemburgo komanda, kuri nuo 1934 m. nepraleido nė vienerių atrankos varžybų. Nesėkmingi buvo net 20 liuksemburgiečių bandymų.

19 kartų atrankos turnyruose suklupo Suomija, 16 – Kiurasao, po 15 – Kipras ir Gvatemala, po 14 – Surinamas ir Sirija, po 13 – Venesuela ir Zambija, po 12 – Albanija, Malta, Gvinėja, Kenija, Sudanas, Honkongas, Malaizija ir Tailandas.

Tekstas: Rolandas V.Eidvilas
Nuotraukos: „Scanpix