Pagarbos bėgimas sausį: olimpietės V. Žūsinaitės patarimai

Sausio 10-ąją, šeštadienį, keli tūkstančiai sporto entuziastų planuoja įveikti 9 kilometrus Vilniaus gatvėmis dėl patriotinio tikslo.

34-ąjį kartą vyksiantis tradicinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas pagerbti 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiuose Lietuvos laisvę gynusiųjų atminimą.

Dalyviai įveiks simbolinį maršrutą nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Likus kelioms dienoms iki starto šių metų bėgimui Vilniuje jau buvo užsiregistravę apie 3 tūkstančiai žmonių. Pagarbos bėgimus, ėjimus planuoja ir Lietuvos ambasados, tautiečių bendruomenės užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Ispanijoje, Dubajuje, Danijoje, Belgijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt.

Olimpietei bėgikei Vaidai Žūsinaitei-Nekriošienei sausio 13-oji turi ypatingą reikšmę. Ji gimė būtent šią dieną ir yra ne tik sportininkė, bet ir šiuolaikinė Lietuvos gynėja – Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) savanorė, Dainavos apygardos rinktinės narė.

„Esu didelė Lietuvos patriotė. Man ši diena įprasmina mano gimtadienį, pastiprina jausmą, meilę šaliai. Sausio 13-oji įprastai minima kaip gedulo diena, bet, manau, kad galime ne vien gedėti, bet ir džiaugtis, kad esame laisvi, taip kartu kartu padėkoti tiems žmonėms, kurie už tą laisvę kovojo, o kai kurie net paaukojo savo gyvybes“, – kalbėjo ji.

Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ alytiškei buvo vienas pirmųjų tokio tipo renginių, kuriuos ji išbandė dar mokykloje.

„Tuo metu dar net nesitreniravau kaip bėgikė. 8 ar 9 klasėje buvau Šaulių sąjungoje ir su kitais šauliukais vykome į Vilnių bėgti. Buvau be jokio pasiruošimo ir treniruočių, net neturėjau normalios aprangos ir avalynės. Po to savaitę buvo sunku – skaudėjo raumenis. Bet labai džiaugiausi ir didžiavausi, kad dalyvavau tokiame bėgime. Vėliau dalyvavau dar kelis kartus – tai tapo pasiruošimo varžyboms dalimi. Šis bėgimas nėra apie rezultatų siekimą, jis apie simbolinę reikšmę ir pagarbą.“

Svarbu neperspausti

Sportininkė sako, kad prieš tokį bėgimą vertėtų bent šiek tiek pasiruošti, o jei tai nepavyko – įsivertinti savo galimybes, neperskubėti nuo pat starto.

„Reikia priimti tą bėgimą kaip pasimėgavimą: nebijoti, džiaugtis bėgimu ir tuo, kad esame laisvi. Svarbu pasirinkti tinkamą tempą, nepradėti per greitai. Jei yra galimybė – sekti savo pulso dažnį. Jei pasidaro per sunku bėgti – galima paeiti. Svarbu neperspausti – viską daryti pagal savo galimybes“, – pažymėjo V. Žūsinaitė.

„Dažniausia pradedančiųjų klaida – netinkamas greitis. Tada bėgimas tampa kančia. Tuomet organizmas greitai pavargsta, pasidaro sunku bėgti. Žmonės vėliau sako, kad nemėgsta bėgimo, nes blogai jaučiasi. Taip atsitinka, kai bėgama per greitai – organizmas alinamas“, – pridūrė ji.

Apšilimas

Pasak bėgikės, žiemiškomis sąlygomis svarbu ne tik tempas, bet ir tai, kaip pradedama judėti.

„Esant žvarbiam orui svarbu prieš startą nesušalti. Specifinis apšilimas nebūtinas. Galite tiesiog pradėję bėgti iš karto nelėkti greitai. Per pirmas minutes organizmas įšils, o pradėjus didinti tempą po truputį sumažės raumenų patempimų ar pažeidimų rizika“, – sakė sportininkė.

Jei žmogus yra rimčiau pasiruošęs, turi laiko tikslą ir planuoja bėgti greičiau, ji siūlo prieš startą susiplanuoti laiką lengvam apšilimui.

„Iki starto likus 20–30 minučių galite prabėgti kilometrą, padaryti lengvus tempimo pratimus ir tada, apšilus, iš karto stoti į startą“, – patarė V. Žūsinaitė.

Apranga ir avalynė

Kalbėdama apie tinkamą aprangą ir avalynę, V. Žūsinaitė pabrėžė, kad tai labai individualu – vieni greičiau sušąla, kiti greičiau perkaista.

„Aš bėgdama žiemą lauke mėgstu apsirengti šiltai: apsimutūriuoti su šaliku ir kepure, kad kūnas būtų šiltesnis. Kojos įšyla bėgant“, – dalijosi ji.

Renkantis bėgimo batelius svarbu, kad jie tiktų pėdai ir nebūtų per daug sudėvėti.

„Žiemą galima rinktis neperšlampamus batelius. Pati asmeniškai žieminių batų nemėgstu – jie man nėra patogūs. Beveik visus metus bėgioju su tais pačiais, oro sąlygų nebijau. Jei sušlampa kojos – sušylu namuose“, – sakė ji.

Organizmo kuras

Dar vienas aspektas, į kurį verta atsižvelgti, – mityba ir skysčių atstatymas. Pasak sportininkės, čia svarbiausia laikytis to, kas organizmui jau pažįstama.

„Bent jau 3 valandas iki bėgimo rekomenduotina nevalgyti. Galima suvalgyti kokį bananą, jei organizmas toleruoja ar kokį sausainį. Vertėtų vengti pieno produktų – jie kelia rūgštis, gali būti nemalonu. Nors reikia žiūrėti pagal save: pavyzdžiui, man gerai bėgti ir suvalgius sūrelį“, – kalbėjo ji.

Kalbėdama apie skysčių atstatymą, V. Žūsinaitė sakė, kad trumpesnėje distancijoje nekarštu oru galima apsieiti ir be gėrimo bėgimo metu, tačiau svarbu pasirūpinti skysčiais prieš ir po varžybų.

„Galima daugiau atsigerti prieš bėgimą ir ypač – po bėgimo. Kitu atveju galima neštis gėrimą arba paprašyti, kad kas paduotų. Kai atsiranda troškulys – reiškia skysčių trūksta. Tai pajuntame jau po laiko“, – priminė sportininkė.

Apie bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ trumpai:

• Data: 2026 m. sausio 10 d.
• Registracija: iki sausio 9 d. 23 val.
• Laikas: 11:30 ceremonija, 12:00 bėgimo startas
• Distancija: 9 km
• Trasa: Antakalnio kapinės – Televizijos bokštas (Vilnius)
• Formatas: Laiko limitas – 1:30 val., nugalėtojai neskelbiami
• Dalyviai: Visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir tautybės
• Prizai: Gausiausiems kolektyvams; visiems dalyviams įteikiami atminimo medaliai.

Tekstas: Vaidoto Januškos