Lietuvos fechtuotoja Viktė Ažukaitė išgyvena vieną geriausių savo sezonų karjeroje. Šiame sezone ji yra iškovojusi antrą vietą pasaulio „Satellite“ taurės etape Švedijoje, buvo trečia Lenkijos taurės etape, triumfavo tarptautiniame turnyre Malmėje, užėmė 31-ą poziciją tarp 223 dalyvių pasaulio taurės etape Fudžairoje bei 42-ą vietą tarp 278 dalyvių – „Grand Prix“ etape Budapešte.
„Tai kol kas geriausias mano sezonas, per kurį sugebėjau pakilti į 84-ą vietą pasauliniame reitinge, o svarbiausios varžybos – Europos čempionatas, Europos žaidynės ir pasaulio čempionatas dar tik priešakyje, tai nekantrauju išbandyti save ir pamatyti kiek dar aukštai galiu kilti šį sezoną. Tikrai labai džiaugiuosi savo pažanga ir rezultatais šį sezoną“, – sakė V. Ažukaitė.
Pasak jos, pagrindinės priežastys, leidusios jai pasiekti šiuos rezultatus, buvo atėjusi psichologinė branda ir dar didesnis pasitikėjimas savimi.
Kokius tikslus keli šiais metais? Ką labiausiai norėtum patobulinti?, – Sportlandmagazine.lt paklausė V. Ažukaitės.
Šių metų tikslai yra patekti į „Top 16-32“ Europos ir pasaulio čempionatuose bei Europos žaidynėse. Manau, kad šiuo metu esu labai geros fizinės formos, tai iki svarbiausių startų birželį ir liepą telieka tiesiog ramiai ruoštis ir parodyti ką galiu ant takelio. Kito sezono, kuris prasidės rudenį ir bus itin svarbus dėl olimpinės kvalifikacijos, tikslas bus dalyvauti dar daugiau pasaulio lygio turnyrų ir stovyklų, kad turėčiau dar daugiau varžybinės patirties ir praktikos kovojant su aukščiausio lygio fechtuotojomis, kadangi Lietuvoje neturiu labai daug tokio lygio sparingo partnerių. Taip pat, manau, reikės atkreipti daugiau dėmesio į medicininę priežiūrą, nes šį sezoną dėl įtempto varžybų ir treniruočių grafiko teko patirti nemažai mini ir didesnių traumų.
Kokių savybių reikia fechtavime ir kokios tavo stipriausios savybės būtent šiame sporte?
Pradedant lankyti šį sportą, jokių specialių savybių nereikia. Tas ir smagu, kad kiekvienas vaikas gali juo užsiimti, tiesiog svarbu, kad vėliau jis atrastų kaip išnaudoti visus savo privalumus ant fechtavimo takelio. Mano stipriausios savybės šiame sporte yra atletiškumas, atkaklumas ir gebėjimas mėgautis tuo ką darau.
Kas yra sunkiausia, norint kovoti su geriausiais pasaulyje, patekti į pasaulio elitą? Kokių tam reikia sąlygų?
Sunkiausia kovojant su pasaulio elitu yra tai, kad jie dažniausiai turi labai daug aukšto lygio sparingo partnerių namuose, todėl yra pratę prie techniško, taktiško, atletiško fechtavimo. Pas mus Lietuvoje labai trūksta daugiau tokio lygio fechtuotojų kaip aš, nes šiuo metu esame tik keli aukšto lygio fechtuotojai ir tai esame išsibarstę po skirtingus klubus. Taip pat neturime specializuotų salių, kur būtų įrengti fechtavimo takeliai ir būtų skirtą daugiau laiko, kad treniruočių metu nereiktų grūstis salėje su vaikais.
Tačiau esame pratę, kad neturime tiek daug treniruočių partnerių ar gerų salių, tai dirbame kaip galime geriausiai tokiomis sąlygomis kokias turime. Vykstame treniruotis į tarptautines stovyklas ir treniruočių partnerių kiekį didiname dalyvaudami įvairaus lygio varžybose skirtingose šalyse ar treniruodamiesi su Lietuvos ir užsienio penkiakovininkais.
Ar pati turi svajonę patekti į olimpines žaidynes? Kokius žygius reikia atlikti, norint į jas patekti?
Kai buvau mažesnė, dažnai sakydavau, kad mano svajonė yra patekti į olimpines žaidynes. Dažniausiai išgirsdavau atsakymą, kad tai neįmanoma dėl mūsų turimų treniravimosi sąlygų, finansavimo bei itin aukštų kvalifikacijos reikalavimų.
Dėl to tam tikru laikotarpiu buvau susitaikiusi, kad tai tik svajonė. Būdama 20-ies ir pradėjusi fechtuotis suaugusiųjų grupėje galvojau, kad čia būti tarp geriausių yra tiesiog neįmanoma. Tačiau per paskutiniuosius kelis metus ta mažos Viktės svajonė pradėjo darytis vis realistiškesnė, o pasaulio elitas vis arčiau. Esu kovojusi su aukščiausius reitingus turinčiomis fechtuotojomis ir supratau, kad aš esu lygi joms, todėl dabar tiesiog svarbu būti kantriai. Mano pergalės ateis, nes visas mano darbas ir patirtis niekur nedingsta. Šiai dienai mano realiausias būdas patekti į olimpines žaidynes – laimėti olimpinės atrankos turnyrą, kuris vyks 2024 m. balandžio mėn. Kol kas niekas iš Lietuvos nėra to padaręs, nes turnyre susirenka stipriausi Europos fechtuotojai, bet manau, kad šansų turiu, todėl bandysim siekti aukščiausios vietos.
Ką tavo gyvenimui suteikia fechtavimas?
Fechtavimas yra mano aistra ir gyvenimo tikslas. Žinoma, noriu pasiekti aukščiausių tikslų kaip sportininkė, bet aš taip pat treniruoju vaikus, todėl matau, kiek daug galiu jiems duoti padėdama jiems siekti savų svajonių. Be to, fechtavimas man leidžia mėgautis savo gyvenimu kiekvieną dieną. Jaučiu malonumą treniruodamasi, sporte realizuodama save, treniruodama kitus, aplink turėdama palaikančią bendruomenę, turėdama galimybę daug keliauti ir sutikti įvairių žmonių. Šis sportas davė man labai daug ir suformavo stiprią mano asmenybę, todėl palinkėčiau visiems atrasti tą savo aistrą ir tikslą gyvenime.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Mildos Kikaitės
Šiauliuose paaiškėjo Lietuvos „Pump track” čempionai