Tituluoti baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas neslepia, kad įvaizdis jiems svarbus. Kai nereikia iš visų jėgų mojuoti irklais skriejant baidare finišo link, savo raumeningus kūnus tatuiruotėmis papuošę atletai stengiasi atrodyti stilingai.
Europos čempionato bei Rio olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojams baidarininkams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui 2017-ieji – naujų iššūkių metai. 200 m distancijoje medalius skynusiems lietuviams siekiant patekti į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes tenka pratintis prie naujų iššūkių.
Kai šiemet buvo nuspręsta iš olimpinių žaidynių programos išbraukti baidarių 200 m distanciją, trenerių Antano Lanko ir Romualdo Petrukaneco auklėtiniai A. Lankas ir E. Ramanauskas Tokijo link nutarė irtis keturviete baidare. Šių baidarių irkluotojai olimpiadoje kovos dėl 500 m nuotolio medalių.
Kaip baidarių sportas atsirado jūsų gyvenime?
Aurimas: Mano tėtis buvo irklavimo treneris, todėl dažnai mane pasiimdavo kartu į treniruotes. Metus ar pusantrų tiesiog tryniausi pakrantėmis: nuplaukdavau vieną kitą mažą ratuką, o didžiąją laiko dalį praplepėdavau ant tiltelio. Kol neatėjo Edvinas ir kitų panašaus amžiaus berniukų. Iki tol tėtis treniravo vyresnėlius, bet susidarius būreliui ėmėsi ir mūsų.
Edvinas: Irklavimas, matyt, buvo mano kraujyje, nes irklavo mama. Kai buvau maždaug 11 metų, draugo tėtis nusivežė mus prie ežero ir leido pabandyti plaukti baidare. Patiko, pradėjom dažniau ateiti, kol sutikom trenerį Antaną Lanką – Aurimo tėtį. Taip viskas ir prasidėjo.
O kaip atsidūrėte vienoje baidarėje? Sutapo charakteriai?
A.: Su Edvinu susodino į vieną baidarę, nes buvome fiziškai stipresni, apylygiai pagal galimybes, plius mums gerai sekėsi. Greitai laimėjome 1985 m. gimimo vaikų čempionatą. O jei kalbėsime apie charakterį, tai yra priešingai. Esame labai skirtingi, daug ginčijamės, bet visada ieškome kompromiso, kad pasiektume kuo geresnių sportinių rezultatų.
E.: Pritariu – dažnai vienas kitą panerviname. Bet manau, kad kur kas geriau tiesiai šviesiai viską išsakyti, nei kalbėti per aplinkui. Arba dar blogiau – pasakoti apie tai kitiems. Tačiau būna ir gražių akimirkų. Bendraujame ir už sporto ribų, su šeimomis.
Ateinančiose olimpinėse žaidynėse neliks dviviečių baidarių 200 m rungties. Kaip tam ruošiatės? Kaip atrodo jūsų treniruotės?
A.: Taip, 99 proc. kad neliks. Todėl ruošiamės pereiti prie keturvietės baidarės ir 500 m distancijos. Tai tikras iššūkis. Jau išbandėme save keturvietėje baidarėje – pasaulio čempionate pasirodėme kartu su broliais Mindaugu ir Simonu Maldoniais. Sakyčiau, įvyko tikras stebuklas ir pavyko daug geriau, nei tikėjomės – patekome į finalą ir užėmėme devintą vietą.
E.: Šiuo metu treniruojamės intensyviai. Dažnai vykstame į stovyklas užsienyje, kur šilta, paprastai į Portugaliją, taip pat į Turkiją, Izraelį, Kroatiją – ten, kur neužšąla ežerai ir kanalai. Išvykę treniruojamės tris savaites, o vėliau savaitę ilsimės Lietuvoje. Kadangi iki olimpiados liko dar treji metai, tikimės joje atrodyti gerai.
Esate JAV įkurtos sportinės aprangos gamintojos „Under Armor“ ambasadoriai Lietuvoje. Ar jums svarbus jūsų įvaizdis? Beje, abu turite ne po vieną tatuiruotę. Ką jos simbolizuoja?
A.: Man įvaizdis svarbus tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime. Dirbu kredito unijoje administracijos vadovu, dalyvauju politinėje veikloje, todėl negaliu atrodyti vėjavaikiškai, tačiau penktadieniais mėgstu į darbą ateiti tiesiog su džinsais ir sportiniais bateliais.
Aš turiu penkias tatuiruotes, susijusias su kova, pergale, pasiektais tikslais: ant krūtinės ištatuiruoti du irklai, ant nugaros olimpiniai žiedai bei Sizifas, į Olimpo kalną ridenantis akmenį, ant dešinės rankos pantera, o ant krūtinės, toje pusėje, kur širdis, – partizano Dzūko žodžiai. Manau, tai dar ne pabaiga.
E.: Įvaizdis man taip pat svarbus. Eidamas į viešumą mėgstu gražiai atrodyti. Tas pats pasakytina ir apie sporto salę, tik čia noriu atrodyti ne tik gerai, bet ir patogiai.
Turiu keturias tatuiruotes ir visos jos ką nors simbolizuoja: ant kojos ištatuiruotas Poseidonas – vyriausias jūrų dievas, ant rankos taip pat turiu keletą piešinių: Lietuvos vėliavą, irklą ir olimpinius žiedus. Esu įsitikinęs, kad turėsiu dar.
Šeimos
Šiauliečiai A. Lankas ir E. Ramanauskas kiekvieną laisvą nuo darbų ir sporto minutę stengiasi leisti su šeima. Aurimas sukūrė šeimą su buvusia irkluoja Egle, su kuria irklavimo bazėje ir susipažino. Jiedu augina trejų metų sūnų Aretą. O Edvino ir jo žmonos Akvilės namuose auga dvi atžalos – devynerių Juras ir žiemą trejų sulauksiantis Eidas.
Lietuvos irkluotojų stovykla Portugalijoje
Tekstas: Karina Sėrikova
Nuotraukos: Vygintas Skaraitis, Vytautas Dranginis
Sudie, Juodoji Mamba!