„Pakliūti į maratoną yra didelė loterija“, – šyptelėjo lengvaatletė Diana Lobačevskė. Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė tarp Lietuvos maratonininkų gali jaustis saugiausiai, kadangi turi garantuotą startą pavasarį Europoje vykstančiame maratone.
Atranka į Tokijo olimpines žaidynes šios rungties atstovams baigsis gegužės 31 dieną, bet galimybių įvykdyti normatyvą daugumai gali tiesiog nebūti. Dėl Covid-19 pandemijos maratonai vienas po kito vis dar atšaukiami, rengiami tik elito grupės bėgimai, į kuriuos prioritetine tvarka patenka tik ypač aukštą asmeninį rekordą turintys sportininkai.
Elito bėgikai varžysis Italijoje
„Šiemet tikrai buvo labai sudėtinga rasti maratoną. Bandžiau per visur ieškoti – per vadybininką, per federaciją. Dabar maratonai pasidarė privatūs, kviečiami tik tam tikri elitiniai bėgikai. Aš rezultato neturiu, nes praėjusiais metais vienas vienintelis prabėgtas mano maratonas buvo Vilniuje – 2 val. 39 min. Gal tų maratonų ir yra, bet mano rezultatas neatitinka to, kurio reikia norint dalyvauti“, – pasakojo D. Lobačevskė.
Česlovo Kundroto auklėtinės asmeninis rekordas – 2 val. 28 min. 3 sek. 2016-ųjų olimpinėse žaidynėse lengvaatletė užėmė labai aukštą 17 vietą tarp 156 bėgikių.
Fortūna pastaraisiais metais daug išbandymų atlaikiusiai lietuvei atsisuko veidu: ji pateko tarp 11 Senojo žemyno bėgikių, kurios ateinantį sekmadienį bėgs Europos maratono kvalifikacinėse varžybose Ampugnano aerodrome, esančio šalia Sienos (Italija). Sportininkę į maratoną pavyko užregistruoti ir dėl gerų Lietuvos bei Italijos lengvosios atletikos federacijų ryšių.
„Iš tikrųjų nebuvo lengva rasti maratoną. Kai buvo pasiūlyta bėgti Italijoje, nedvejodama pasakiau „taip“. Pasiruošimas vyko gegužės 16 dienos Kopenhagos maratonui, bet pasiryžau rizikuoti ir bėgti mėnesiu anksčiau. Bijojau maratonų atšaukimų, nežinomybė. Be to, pasiilgau varžybų, pasiruošimas maratonui trunka jau tris mėnesius, – sakė D. Lobačevskė. – Organizatoriai reikalauja rezultato – moterų asmeniniai rekordai turi būti geresni nei 2 val. 31 min. Į Italijos maratoną įšokau vos ne paskutiniu traukiniu ir dėl to labai džiaugiuosi.“
Tarp dalyvių Italijoje turėjo būti ir Valdas Dopolskas, tačiau dėl sveikatos problemų Rio de Žaneiro žaidynių dalyvis iš šio maratono išsibraukė.
Trijų lietuvių viltis – Lenkijos maratono čempionatas
Progų pabandyti įvykdyti olimpinius normatyvus (vyrams – 2 val. 11 min. 30 sek., moterims – 2 val. 29 min. 30 sek.) turėjo Ignas Brasevičius ir Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Vasario pabaigoje I. Brasevičius maratoną Trabzone (Turkija) nubėgo per 2 val. 17 min. 24 sek., o mėnesiu vėliau Drezdene (Vokietija) bėgusi V. Žūsinaitė 42,195 km distanciją įveikė per 2 val. 36 min. 58 sek.
Pastaroji olimpinę svajonę atidėjo trejiems metams ir dar vieno maratono pavasarį nebebėgs. Tiesa, didžiąją dalį kvalifikacinio periodo V. Žūsinaitė praleido ir varžybose jėgų nebandė, kadangi 2019-ųjų rugsėjį tapo mama.
Tuo tarpu Kenijoje stovyklaujantis I. Brasevičius viliasi, kad antrasis jo bandymas įvykdyti normatyvą įvyks balandžio 18 d. Lenkijoje, kur planuojamas šios šalies maratono čempionatas. Tiesa, vis prastėjant situacijai dėl pandemijos, organizatoriai dar negali užtikrinti, kad šis maratonas apskritai įvyks. Kvietimą dalyvauti ten turi Monika Bytautienė, o Remigijus Kančys, kaip ir I.Brasevičius, yra laukiančiųjų sąraše.
Dairytis užsienio maratonų lietuviams yra vienintelė išeitis, kadangi sertifikuotas trasas Lietuvoje turi tik „Agathum Kauno maratonas“ bei „Rimi Vilniaus maratonas“, tačiau šie renginiai bus vykdomi atitinkamai birželį ir rugsėjį, kada atranka į Tokijo žaidynes jau bus pasibaigusi.
Galutinė maratonininkų komanda paaiškės Kopenhagoje
Jei olimpinių kelialapių skaičius per artimiausius du savaitgalius nepadidės, paskutine galimybe mūsiškiams taps gegužės 16 dieną vyksiantis Kopenhagos maratonas (Danija). Patvirtintus kvietimus bėgti ten turi D. Lobačevskė, R. Kančys bei Remalda Kergytė-Dauskurdienė.
„Vienintelis likęs Kopenhagos maratonas, nelabai daugiau kas ir yra. Labai norėjau bėgti Hamburge, nes man ten viena sėkmingiausių maratono trasų. Bet Hamburge varžybos nukeltos, nes būtent šiame mieste įvesti ribojimai, negali vykti jokie renginiai. Organizatoriai svarsto varžybas vykdyti kitoje vietoje tam, kad sportininkai galėtų siekti normatyvų. Situacija sudėtinga, man atrodė, kad Hamburge varžybos 100 procentų įvyks ir nebus jokių problemų, bet datos jau pakeistos. Pakliūti į bet kurį maratoną yra didelė loterija“, – teigė D. Lobačevskė.
2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo penki maratonininkai, 2012-aisiais Londone – trys. „World Athletics“ pakeitus atrankos sistemą, kada į olimpines žaidynes tapo galima patekti arba įvykdžius normatyvą, arba pagal užimamą poziciją reitinge, skausmingiausiai paliesta buvo būtent daugiausiai ištvermės reikalaujanti lengvosios atletikos rungtis. Lietuvos maratonininkų olimpinėse žaidynėse gali nebūti pirmą kartą nuo 2000-ųjų Sidnėjaus žaidynių.
Tekstas: Lietuvos lengvosios atletikos federacijos
Nuotraukos: Alfredo Pliadžio
Čempionų lygos reitingas: slogus „Liverpool“ ir aštrūs PSG ginklai