2019 metų vasarą Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) paskelbė, kad į olimpinių žaidynių programą yra įtrauktas breikas. Šis šokis buvo laikomas hiphopo kultūros dalimi, o šokėjų kovos yra itin populiarios, ypač tarp jaunimo. Būtent dėl noro populiarinti olimpinį judėjimą tarp jaunų žmonių, IOC nusprendė, kad 2024 metais Paryžiuje (Prancūzija) breikas debiutuos olimpinėje programoje.
Ši žinia nudžiugino ir Lietuvos šokėjus. Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) Breiko lyga suvienijo daugelį šio stiliaus šokėjų ir ėmėsi darbų, kurių pagrindinis tikslas – paruošti lietuvius olimpinėms žaidynėms.
LSŠF Breiko lygai vadovauja vienas geriausių Lietuvos breiko šokėjų ir treneris Mindaugas Bružas. Jis „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie breiko situaciją Lietuvoje ir šio sporto subtilybes.
Papasakokite apie breiko sportą Lietuvoje. Kaip pasikeitė situacija jam tapus olimpine sporto šaka?
Breikas Lietuvoje šokamas jau gerus 30 metų. Po nepriklausomybės atgavimo jis buvo populiarus kaip nauja, iš Amerikos atėjusi, meno rūšis. Vėliau, apie 2000 metus, prasidėjus MTV, VIVA ir kitų muzikos kanalų erai, ir per juos rodomais legendiniais „Bomfunk MC‘s – Freestyler“ ir „Music instructor – SuperFly“ , „Flying Steps – Breakin it Down“ ir panašiais muzikos klipais, jaunimas negalėjo atsigėrėti juose matomais breiko judesiais. Tada kilo didžioji breiko banga Lietuvoje ir vos ne kas antras miestas turėjo savo breiko komandas, vyko legendiniai TOP FINT, „Urban Dance“ turnyrai. Breikas buvo visur matomas ir žinomas. Bėgant metams, tuometinės bangos šokėjai, daugiausiai paaugliai, pradėjo kurti šeimas, karjeras ir po savęs nepaliko pasekėjų, kurie būtų galėję mokyti naują kartą. Nebuvo stiprios breiko kultūros auginimo infrastruktūros. Breikas pasiliko keleto dešimčių meile šokiui degančių šokėjų rankose, kurie puoselėjo šį šokį, o scenos vidurį užėmė kiti, naujas populiarumo aukštumas po įvairių TV šokių projektų ir TV filmų pasiekę šokio stiliai: hiphopas, „poppingas“ ir pan.
Breikas buvo labai populiarus tarp šokėjų, bet plačioji publika jį žinojo tik kaip pavienius, ikoniškus jo elementus – sukimąsi ant galvos, įspūdingus sustojimus ant vienos rankos ir panašius judesius.
2018 metais breikui pelnytai tapus Jaunimo olimpinių žaidynių dalimi, platesnė publika pamatė šokį, kuris entuziastų buvo plačiai išvystytas ir šokamas ant didžiausių pasaulio scenų paskutinius 20 metų. Pasklidus kalboms apie breiko įtraukimą į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes, dėmesys jam dar labiau sustiprėjo, ir šokiu pradėjo domėtis ne tik paprasti, dinamišką meną mėgstantys žmonės, bet ir įstaigos, organizacijos ir reklamos atstovai.
Kas yra breiko lyderiai Lietuvoje?
Breiko lyderius labai sunku nusakyti, nes tai yra tiek pat sportas, kiek ir menas. Ir jei sporte lengva nusakyti lyderius, kurie beveik garantuotai laimės varžybas, tai breike daug ką lemia kūrybiškumas ir meniškumas. Jis labai priklauso nuo konkretaus šokėjo pasisekimo konkrečią dieną. Tačiau galime pasakyti, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje yra besitreniruojančių ir tobulėjančių šokėjų, taip pat auginama nauja šokančių vaikų karta, kuri greičiausiai visa galva pranoks dabar šokančius savo mokytojus.
Kaip vyksta geriausių šokėjų treniruotės? Kokių sąlygų jiems reikia?
Breikas, originaliai kilęs iš gatvės, išsiskiria iš kitų šokių tuo, kad jis sukuria meną iš nieko. Jam nereikalinga speciali įranga, speciali salė, ypatinga apranga, fizinės savybės ar įgimti įgūdžiai. Išmokti šokti gali kiekvienas norintis, tereikia tik noro ir užsispyrimo. Treniruočių pobūdį taip pat kiekvienas šokėjas nusistato pats sau. Pagrindus gali paaiškinti labiau patyręs šokėjas ar treneris, o toliau viskas jau jūsų rankose. Atviresnio ir mažiau taisyklių varžomo šokio stiliaus už breiką greičiausiai nėra.
Ar jau aišku, kaip vyks olimpinė atranka ir kiek dalyvių bus? Kurioje vietoje, pasaulio mastu, yra lietuviai?
Olimpinių žaidynių atrankos renginių taisyklės dažniausiai paskelbiamos tais pačiais metais, kai vyksta olimpinės žaidynės, todėl jų nežinosime dar keletą metų. Šiai dienai Lietuvos šokėjai nefigūruoja tarp pasaulio lyderių, tačiau tikrai yra sportininkų, kurie atstovauja Lietuvai tarptautinėse scenoje. Iki olimpinių žaidynių dar nemažai laiko, todėl tikimės, kad jo pakaks iš dabartinių jaunų šokėjų užauginti čempionus.
Kaip vyksta breiko varžybos? Kokios pagrindinės taisyklės ir kaip vertinami rezultatai?
Breiko varžybos dažniausiai vyksta kovų principu, kai šokėjai pakaitomis rodo apie minutės trukmės improvizuotus pasirodymus į didžėjaus atsitiktinai parinktą muziką. Kovos gali būti tiek individualios (1×1), tiek komandinės (nuo 2×2 iki 5×5). Trukmė skaičiuojama išėjimų skaičiumi nuo komandos ir jų gali būti 1, 2, 3, 4, 5 ar daugiau, priklausomai nuo šokėjų skaičiaus komandose.
Kovas visada vertina kompetentingų teisėjų komisija, kurią sudaro gerbiami ir žinomi šokėjai. Kiekvieno šokėjo pasirodymo metu vertinama jo technika, originalumas, muzikalumas, dinamika ir atlikimas. Geresnį įvertinimą gavęs šokėjas ar komanda laimi kovą.
Kokie yra lietuvių planai ir tikslai 2020 metais?
Mūsų tikslas yra išrinkti didžiausią potencialą turinčius Lietuvos šokėjus, sudaryti jiems visas sąlygas tobulėti ir siekti pergalių ant didžiosios scenos. Tuo pačiu sieksime parodyti Lietuvos jaunimui itin kūrybingą, smagų, fizinį aktyvumą skatinantį ir gilias kultūrines šaknis turintį laisvalaikio praleidimo būdą.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Mindaugo Bružo
Dailiojo čiuožimo fenomenas Lietuvoje - sąlygų trūksta, talentų - ne