Praėjo dveji metai kai irkluotoja, olimpinė prizininkė Milda Valčiukaitė netikėtai pranešė apie karjeros pabaigą. Ji prisipažįsta – nuo to laiko į valtį buvo atsisėdusi vienintelį kartą, tačiau nauji gyvenimo etapai leido neatitrūkti nei nuo irklavimo, nei nuo sporto.
„Sportas nuo mažumės yra mano kraujyje, nes mano tėtis pats irklavo, dirba treneriu. Visada domėdavausi įvairiomis sporto šakomis. Vėliau 14 metų irklavau, todėl širdyje vis tiek norisi likti šalia sporto iš kurios nors pusės“, – „Sportlandmagazine.lt“ pasakojo M. Valčiukaitė.
Pabaigusi profesionalės karjerą ji toliau norėjo išlikti aktyvi ir išmėginti kitokias veiklas.
„Pačiai labai sunku nustygti vietoje, norisi vis kažką išbandyti. Šiuo metu lankau tinklinio treniruotes pas žinomą tinklininkę Iriną Zobniną ir esu labai patenkinta darbu su ja. Taip pat nueinu į baseiną bei sporto salę. Norėtųsi ir dar kažką išbandyti, tik šiek tiek trūksta laiko. Bet kokiu atveju, sportas iš mano gyvenimo tikrai nedingo“, – šypsojosi olimpietė.
Praėjusią žiemą M. Valčiukaitė išsilaikė irklavimo teisėjos licenciją, todėl vasaros savaitgaliais ji dažnai teisėjavo varžybose. Ji tikisi keleto metų bėgyje išsilaikyti ir tarptautinę kategoriją, kas leistų išvykti teisėjauti į rimtesnes Europos ar pasaulio varžybas.
„Kadangi daug metų pati irklavau, tai nesinorėjo visiškai pabėgti nuo šio sporto. Apie trenerės darbą niekada negalvojau, nes tiesiog neturiu tam talento ir kantrybės. Pagalvojau, kad būtent teisėjavimas galėtų būti ta kryptis, kuri leistų išlikti irklavime. Juolab, kad tai yra labiau hobis ir čia nėra prievolės vykti į visas varžybas. Galima rinktis tuos renginius, kurie vyksta patogiu metu, todėl taip galiu išlikti šio sporto bendruomenėje. Taip pat pati teisėjų bendruomenė yra labai aktyvi ir draugiška, todėl malonu su ja dirbti. Čia turime patyrusių teisėjų, kuriai noriai dalinasi savo patirtimi, o aš galiu išmokti vis kažką naujo“, – pasakojo M. Valčiukaitė.
Sportininkė prisipažino, kad irkluodama net neįsivaizdavo, kiek daug niuansų yra teisėjų darbe.
„Pasirodo, kad žinojau tik kokius 10 proc. visų taisyklių, kurios lietė tik mane, nors sportuodama įsivaizdavau, jog žinau daug daugiau. Todėl dabar labai įdomu pamatyti visai kitą irklavimo pusę, visai kitus žmones, kurie užtikrina varžybų eigą bei saugumą. Tai išties yra labai įdomu“, – pabrėžė buvusi irkluotoja.
Tuo tarpu pačius irklus M. Valčiukaitė po Tokijo olimpinių žaidynių buvo paėmusi vienintelį kartą, kai prieš metus vienai merginai vedė treniruotę.
„Nežinau, ar tai dėl sporto šakos specifiškumo, ar dėl buvusių traumų baimės, bet sėsti į valtį man trūksta noro. Man patinka stebėti kitus irkluojančius, bet savęs laisvalaikiu sėdint valtyje neįsivaizduoju. Labai sunku būtų atrasti malonumą, o laisvalaikis yra tas laikas, kuris turi džiuginti. Dėl to džiaugiuosi, kad galiu žaisti tinklinį – komandinį žaidimą, kuris suteikia daug gerų emocijų, leidžia atitrūkti“, – teigė M. Valčiukaitė.
Visgi ji nesako žodžio „niekada“. Jos teigimu, gyvenimas yra nenuspėjamas ir galbūt po kokių 10 metų ji užsinorės sudalyvauti veteranų varžybose. O kol kas valtys ir irklai jau yra nuošalyje.
„Irkluoti baigiau būdama aukštame lygyje, todėl noriu saugoti tik geriausius įspūdžius ir pojūčius, kuriuos turėjau irkluodama valtyje“, – pridūrė sportininkė.
Savo ateitį ji nori siekti su sporto vadyba, marketingu, renginiais. Būtent tokia veikla jai yra arti širdies, o ir šiokios tokios patirties M. Valčiukaitė jau spėjo įgyti.
Šiuo metu M. Valčiukaitė dirba Lietuvos čiuožimo federacijoje (LČF), su kuria intensyviai ruošiasi neeiliniam renginiui – Europos dailiojo čiuožimo čempionatui, kuris sausio mėnesį vyks Kaune.
„Kartais gyvenimas nustebina pasiūlydamas netikėtų galimybių. Mane į savo komandą pasikvietė LČF prezidentas Vytautas Jasutis. Kaip tik tuo metu buvau išėjusi iš kito darbo, todėl iškart sutikau prisijungti. Man norisi prisidėti prie bet kurios sporto šakos renginių organizavimo“, – kalbėjo M. Valčiukaitė.
Nors dailusis čiuožimas jai buvo gana svetima sporto šaka, o ir, kaip pati neslepia, čiuožti ji nemoka, bet pats sportas, jo kūryba M. Valčiukaitę iškart sužavėjo. Neseniai ji su kitais LČF komandos nariais lankėsi „Grand Prix“ varžybose Suomijoje ir sėmėsi gerosios praktikos.
„Kiekvienas iš mūsų apsižiūrėjome savo pozicijas, kad galėtume Europos čempionatą Kaune įgyvendinti sklandžiai ir sukurti įspūdingą atmosferą. Norime, kad visi svečiai po Europos čempionato išvyktų su geriausiomis emocijomis“, – sakė M. Valčiukaitė.
Nenuostabu, kad didžiausias iššūkis – finansavimo trūkumas, juolab kad teisė organizuoti šias pirmenybes Lietuvai atiteko gana vėlai.
„Valstybė mums kol kas neskyrė lėšų ir dar nežinome nei kada, nei ar gausime finansavimą čempionatui. Visgi visa komanda yra labai susitelkusi, LČF prezidentas visus motyvuoja, rūpinasi ir labai tiki šiuo projektu. Jo tikėjimas mus visus veda į priekį“, – kalbėjo M. Valčiukaitė.
Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks sausio 10-14 dienomis. M. Valčiukaitė pasidžiaugė, kad bilietai perkami itin sparčiai, kas reiškia, jog daugybė žmonių pamatys neeilinį renginį. Tai bus trečiasis panašaus lygio suaugusių Europos sporto renginys nepriklausomos Lietuvos istorijoje po Europos krepšinio čempionato bei Europos dviračių treko pirmenybių.
„Neabejoju, kad bus toks šou, kokio dar lietuviai „Žalgirio arenoje“ nėra matę. Tiek atidarymo, tiek uždarymo šou bei patys čiuožimo seansai bus tikrai įspūdingi. Apskritai dailusis čiuožimas yra užburianti sporto šaka. Pati stebėjau kaip čiuožėjai šoka ant ledo ir tiesiog jaučiau kaip smarkiai mane įtraukia į šį reginį“, – sakė buvusi irkluotoja.
Kaune varžysis ir pajėgiausi Lietuvos čiuožėjai. Nemažai tikimasi iš Lietuvos šokių ant ledo poros Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus. M. Valčiukaitė neslepia labai palaikysianti savo šalies atstovus, bet ragina visus nesukelti čiuožėjams papildomo spaudimo savo lūkesčiais, o tiesiog iš visos širdies palaikyti mūsų sportininkus ir mėgautis jų pasirodymais.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Ar sportas gali pagerinti žarnyno sveikatą? Taip!