Pirmasis nepriklausomos Lietuvos gimnastas vyras, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, Rokas Guščinas nuo sporto neatitrūksta ir baigęs savo profesionalo karjerą, o dažniausiai jį galima pamatyti bėgiojant – tiek kojomis, tiek rankomis.
Kaune veikia „Olimpiečio Roko Guščino gimnastikos klubas“. Tai savotiška duoklė sporto šakai, kuriai jis paaukojo didžiąją savo gyvenimo dalį ir kuri suteikė jam nepamirštamų akimirkų.
„Treneriu savęs nelaikiau ir nelaikysiu. Turiu savo gimnastikos sporto klubą, į kurį priimame vaikus nuo ketverių metų. Turiu savo malonumui pasilikęs vieną suaugusių grupę, bet man tai ne treniravimas, o o hobis“, – sakė R. Guščinas.
Pasak jo, šis klubas kol kas profesionaliai sportininkų neruošia.
„Stengiamės kuo daugiau žmonių supažindinti su gimnastikos pagrindais, išmokinti tam tikrus pagrindus, pavyzdžiui, kaip stovėti ant rankų ar persiversti salto. Tuo domisi ne tik vaikai, bet ir nemažai suaugusių, kurie ateina ne tik dėl bendro fizinio pasirengimo, bet ir dėl gimnastikos tam tikrų pagrindų“, – teigė olimpietis.
Sportininko teigimu, gimnastika yra ypač naudinga vaikams, nes ji leidžia sustiprinti kūnus, jaunimas pagerina koordinaciją, lankstumą.
„Metus ar du palankius gimnastiką, galima pereiti praktiškai į bet kurią sporto šaką ir būti puikiai pasiruošus. Gimnastika suteikia labai gerus pagrindus ateičiai“, – atskleidė R. Guščinas.
Pats R. Guščinas prisipažįsta, kad sportuoja kiekvieną dieną.
„Neprisimenu, kada turėjau laisvą dieną be sporto. Bėgioju, užsiimu gimnastika, sportuoju su svoriais, štanga“, – šypsojosi atletas.
Pamilus bėgimą, atsiranda noras kelti sau vis didesnius iššūkius. Jis jau spėjo įveikti keletą oficialių maratonų ir net perbėgti Lietuvą – t.y. per dešimt dienų nubėgti 10 maratonų.
„Norisi dalyvauti ultramaratonuose, spausti ir save pamatyti, ką gali mano kūnas, – teigė R. Guščinas. – Sportuoju vienas pats, per savaitę prasibėgu 3-4 kartus. Vieną kartą pasirenku lengvesnį bėgimą, kitą – ilgesnį. Nesu prisirišęs prie kažkokios programos ar plano ir to nenoriu. Kadangi gimnastiką profesionaliai sportavau daugiau nei 20 metų, tai visą tą laiką reikėjo dirbti pagal tam tikrą sistemą, todėl dabar norisi laisvės. Dar šiemet būtų smagu kokį maratoną prabėgti.“
Bėgioti jam netrukdo net ir oro sąlygos ar metų laikas.
„Nors ir atrodo, kad bus šalta ir nemalonu, vis tiek prisiverčiu išeiti pabėgioti. Štai ir šiomis dienomis, nors lauke nedidelis minusas, prasibėgau 25 km. Taip, bėgti žiemą nėra taip smagu kaip vasarą ar pavasarį, bet šiek tiek paspaudžiu save ir išeinu iš to komforto“, – sakė R. Guščinas.
Lietuvoje vis daugiau žmonių bėgioja ne tik asfaltu, bet bekele. Atsiranda ir tokių, kurie varžosi prestižiškiausiuose kalnų bėgimo varžybose Europoje bei pasaulyje.
„Kaip tik neseniai nusipirkau naujus „trail“ bėgimo batus, nes norėčiau daugiau pabėgioti bekele. Man patinka kai galima bėgti įvairiais paviršiais, o ne vien lygia danga. Ketinu išbandyti savo jėgas ir daugiau „trail“ varžybų“, – prisipažino R. Guščinas.
Dar viena įdomi užgimusi tradicija – finišas ant rankų. Pastaraisiais metais įvairių maratonų ar kitų bėgimo renginių Lietuvoje metu R. Guščinas paskutinius metrus įveikia savotiškai – ant rankų.
„Gimus ant rankų, sunku kitaip ir pabaigti. Ant rankų vaikščioti man nėra sudėtinga. Po bėgimų pavargusios būna kojos, todėl paskutinius 100 m nueiti ant rankų nėra problema. Tokią atrakciją sugalvojau prieš pusantrų metų, per „Olimpinės dienos“ bėgimą Kaune. Nuo to laiko kiekvieną bėgimą taip ir finišuoju. Man tai – maloni tradicija“, – pridūrė R. Guščinas.
Jis neslepia, kad ateityje norėtų pabandyti finišuoti ant rankų ir po sudėtingo kalnų bėgimo kurioje nors ypatingoje vietoje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Europos kerlingo čempionate – trys iš eilės Lietuvos moterų rinktinės pergalės