Kauno „Žalgirį“ šį sezoną Eurolygoje galima pagirti nebent už drausmę koronaviruso atžvilgiu – kai kitus klubus liga šluoja kasdien, žalgiriečiai, nors ir nerungtyniauja, virusui nepasiduoda ir žaidimą šlifuoja treniruotėse. Eurolygos sezonas Kauno klubui jau beveik įpusėjo ir duoda peno apmąstymams – lentelės dugne esanti ekipa vasarą turės nemažai darbo iškuopiant dalį sudėties. Ką pasilikti kitąmet?
Gynėjai
Praėjusio ir šio sezono „Žalgirio“ gynėjų grandys skiriasi kaip diena ir naktis. Vien užtenka pažvelgti, kur dabar rungtyniauja prieš metus žalius marškinėlius vilkėję krepšininkai – Maskvos CSKA, Pirėjo „Olympiakos“ ir „Barcelona“ ekipose.
Iš kertinių praėjusio sezono gynėjų linijos krepšininkų Kauno komandoje liko vienintelis Lukas Lekavičius, šį sezoną demonstruojantis tokį pat užtikrintumą nuo suolo.
Žemaūgis įžaidėjas gynėjų linijoje yra vienas iš nedaugelio krepšininkų, vis dar žaidžiančių Eurolygos lygiu – renka po 8,1 taško ir 3,8 rezultatyvaus perdavimo. Dėl vienintelio L. Lekavičiaus ateities gynėjų grandyje klausimų nekyla – jis turi likti.
Tačiau atkarpų žaidėjui reikia pagrindinio atakų organizatoriaus, kuriuo jau nebegali būti Mantas Kalnietis. Kito sezono pradžioje krepšininkui bus jau 36-eri, tad jei gynėjas dar liks vieną sezoną Kaune, jam turėtų tekti tik epizodinis vaidmuo.
Kalbant apie Tai Websterio, Janio Strelnieko ir Karolio Lukošiūno praleistą laiką aikštelėje, abejonių nekyla – tai ne Eurolygos lygio krepšininkai.
Jei J. Strelnieko geriausi metai jau praeityje, tai kiti du šiame sąraše galėtų įsitvirtinti nebent FIBA Čempionų lygos kalibro komandoje, tačiau ne turnyre, kuriame žaidžiamas fiziškiausias krepšinis pasaulyje.
Kalbant apie iš CSKA atvykusį latvį, J. Strelnieks šį sezoną turėjo tapti pagrindiniu „Žalgirio“ atakuojančiu gynėju, tačiau Eurolygoje kol kas vos ketveriose rungtynėse perkopė dviženklį rezultatyvumą, tik kai sukrisdavo tolimi metimai.
Atsarginiu Eurolygoje jis gali būti, tačiau ne komandoje, kuri nori kovoti dėl atkrintamųjų. Visą karjerą rolės žaidėju buvęs gynėjas Kaune kalnų nenuvertė ir, vargu, ar kitąmet stipriausiame Europos krepšinio turnyre savo vietą atras.
Puolėjai
Kapitonui Pauliui Jankūnui šis sezonas turėtų būti paskutinis – „Žalgiriui“ teks rūpintis ne tik vardais, kurie dominuos aikštelėje, bet ir rūbinėje. Vienu tokių galėtų tapti Artūras Milaknis, tačiau puolėjo keliai vis dar nežinomi.
Svarbus aspektas, išskiriantis 35-erių metų snaiperį iš kitų Kauno ekipos krepšininkų yra tas, kad su A. Milakniu visada žinai, ką gausi.
Net ir tokiame brandžiame sportininkui amžiuje, puolėjo taikiklis yra puikiai sukalibruotas, belieka jam sukurti progas. Todėl negalima atmesti galimybės, jog perimetre šį sezoną stringantis klubas dar metams pasilaikys ilgametį tritaškininką, kuris Eurolygoje vis dar gali būti naudingas.
Skirtingai nei dar apsiprasti Kaune nespėjęs, ir galbūt net nespėsiantis Regimantas Miniotas. Sezono viduryje iš Ispanijos į Lietuvą sugrįžęs puolėjas kol kas blankus tiek Eurolygoje, tiek Lietuvos krepšinio lygoje. Iki sezono pabaigos su R. Miniotu sutartį pasirašęs „Žalgiris“ tarpsezoniu ieškos naują komandos branduolį suformuoti galinčių lietuvių, tačiau kol kas puolėjas į tokią viziją įsipaišo sunkiai.
Taip pat kaip ir vokietis Nielsas Giffey. Ilgametis Berlyno ALBA krepšininkas didelės naudos neduoda nei vienoje aikštelės pusėje – su „Žalgirio“ marškinėliais iš žaidimo puolėjas atakuoja prasčiausiu procentu per karjerą Eurolygoje. Gynyboje fiziškumo pasiūlyti negalintis vokietis neretai būna taikiniu varžovams ir trečioje, ir ketvirtoje pozicijose.
Kur kas daugiau užtikrintumo dėl savo ateities „Žalgiryje“ turėtų jausti puolimą išplėsti galintis puolėjas Tyleris Cavanaugh. Ne tiek dėl žaidimo, kiek dėl to, jog su klubu dar turi kontraktą kitam sezonui.
Pastaruoju metu Lietuvos pirmenybėse Kauno komandos puolime žibantis amerikietis taip pat yra priklausomas nuo tritaškių. Pagrindiniu ketvirtuoju numeriu šį sezoną esantis T. Cavanaugh kitąmet galėtų tikėtis nebent atsarginio vaidmens Eurolygoje.
Vis tik pirmenybę iš puolėjų „Žalgiris“ turėtų teikti Edgaro Ulanovo išsaugojimui. Nors ir toli gražu nežaidžia savo geriausio krepšinio, iš Turkijos į Kauną sugrįžęs krepšininkas yra lietuvis, o tai „Žalgiriui“, norinčiam formuoti lietuvišką komandos branduolį, lemia daug.
Sunku pasakyti, kiek prireiks laiko puolėjui atsigauti po sudėtingo periodo Stambulo „Fenerbahce“ gretose, tačiau, vargu, ar tai įvyks šį sezoną. Eurolygoje E. Ulanovas vos trejose rungtynėse perkopė dviženklį naudingumo balų skaičių.
Vidurio puolėjai
Vidurio puolėjų grandyje kitą sezoną turėtume išvysti šiemet daug laiko pasireikšti gaunantį Mareką Blaževičių. Eurolygoje vis labiau apsiprantantis centras yra vienintelis jaunas „Žalgirio“ krepšininkas su potencialu žaisti šiame turnyre ir galima neabejoti, kad kitą sezoną jis komandos planuose tikrai bus.
Šalia kiek ūgtelėjusio M. Blaževičiaus norėtųsi matyti ir atletiškiausią Eurolygos centrą Joshą Nebo. Vienintelis vykęs šio tarpsezonio „Žalgirio“ pirkinys turnyre pritapo puikiai ir jau gali kelti sparnus į kur kas pajėgesnę ekipą. Jei tik būtų „Žalgirio“ valia, krepšininką reikėtų išlaikyti, tačiau panašu, kad potencialius pirkėjus vasarą atbaidyti bus sudėtinga.
Galiausiai, Joffrey Lauvergne. Sunku pasakyti, koks sugrįš daugiau nei pusę sezono krepšinio dėl traumos nežaidžiantis prancūzas. Jei „Žalgiryje“ liktų J. Nebo, vargu, ar J. Lauvergne išvystume kitąmet – dviejų panašių, iš vidutinio nuotolio negalinčių pataikyti vidurio puolėjų Kauno komandai nereikia.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix