Nuo Ibros iki Drogba: žymiausi futbolo sugrįžimai

Zlatanas Ibrahimovičius praėjusią savaitę dar kartą papildė „AC Milan“ gretas po aštuonerių metų pertraukos ir įvarčiu debiutavo Italijos klubo gretose. 38-erių švedas Milane pažadėjo nebūti komandos simboliu bei dirbti darbą aikštėje. Puolėjas pasekė daugelio žymių kolegų pavyzdžiais ir sugrįžo į buvusį klubą, tačiau tik nedaugeliui tokio likimo futbolininkų pavyko nusikratyti Ibros nenorimos talismano etiketės.

Z. Ibrahimovičius su Milano ekipa pasirašė vos šešių mėnesių kontraktą bei atvyko į kur kas skurdesnius rezultatus demonstruojančią ekipą, lyginant su pirmuoju Z. Ibrahimovičiaus periodu, kai švedas 2011-aisiais „Milan“ padėjo iškovoti „Serie A“ titulą. Po Ibros debiuto lygoje, nulinėse lygiosiose su „Sampdoria“, Milano ekipa turnyrinėje lentelėje lieka 12-oje vietoje – viršūnėje pripratęs būti švedas turės susitaikyti su realybe.

Kur kas sėkmingiau sekėsi prieš kelerius metus į buvusį klubą sugrįžusiam Didier Drogba.

Didier Drogba

Dramblio Kaulo Kranto rinktinės puolėjas du kartus karjeroje rungtyniavo Londono „Chelsea“ klube. Pirmame periode 2004-2012 m. D. Drogba su anglų ekipa nugalėjo Čempionų lygoje bei iškovojo tris Anglijos „Premier“ lygos taures. Po laimėto Čempionų lygos finalo ekipą palikęs puolėjas klaidžiojo po Kiniją bei Turkiją, kol 2014-aisiais sulaukė Jose Mourinho skambučio ir sugrįžo į „Chelsea“ stovyklą. Portugalas treneris jau iš anksto buvo nusprendęs, jog D. Drogba treneriams gelbės su žaidėjų motyvavimu ir kils nuo suolo. Per vienerius metus ekipoje puolėjas dar kartą iškovojo „Premier“ lygos taurę ir 2015-aisiais paliko klubą – persikėlė į Monrealio „Impact“ komandą Kanadoje.

Carlosas Tevezas

Abejose Mančesterio pusėse pabuvojęs ir Turino „Juventus“ gretose blykstelėjęs C. Tevezas net du kartus buvo spėjęs grįžti į „Boca Juniors“ klubą, kurio akademiją argentinietis papildė dar 1997-aisiais. 2001 m. į pirmąją komandą prasimušęs puolėjas perėmė Diego Maradonos 10-ąjį numerį ir iš karto sulaukė lyginimų su klubo ikona. 2004-aisiais klubą palikęs ir kelionę po pasaulį pradėjęs C. Tevezas į „Boca“ grįžo po 11 metų pertraukos. 2015-aisiais jis apsivilko klubo marškinėlius antrą kartą ir per du sezonus atliko tik epizodinį vaidmenį komandoje, tačiau du sykius triumfavo Argentinos pirmenybėse. 2017-aisiais, kaip pats teigė, „atostogų“ į Kiniją, į Šanchajaus „Shenhua“ klubą išvykęs C. Tevezas Azijoje užsibuvo tik metus ir 2018-ųjų pradžioje sugrįžo į „Boca Juniors“ ekipą, kurioje rungtyniauja iki šiol.

Claudio Pizarro

41-erių buvęs Miuncheno „Bayern“ puolėjas vis dar turi parako. 2018-aisiais Peru rinktinės buvęs narys ketvirtą kartą papildė Brėmeno „Werder“ gretas, kuriose rungtyniauja iki šiol. Šis pusmetis puolėjui bus paskutinis futbole – po sezono futbolininkas baigs karjerą. Praėjusį vasarį „Bundesligoje“ į Berlyno „Hertha“ vartus įmušęs C. Pizzaro tuomet tapo vyriausiu Vokietijos čempionate pasižymėjusiu futbolininku istorijoje. Puolėjo karjera „Werder“ ekipoje prasidėjo dar 1999-aisiais ir su pertraukomis truko 10 sezonų. Sėkmingiausi metai futbolininkui buvo 2000-01 m. sezone, kai šis Vokietijoje įmušė 19 įvarčių ir užsidirbo perėjimą į Miuncheno „Bayern“. Šešis sezonus Bavarijoje praleidęs C. Pizarro į Miuncheną taip pat grįžo – 2012 m. vėl apsivilko raudonus marškinėlius ir čia rungtyniavo dar tris sezonus.

Kaka

Jei ne noras išvykti ir slogus periodas Madrido „Real“ ekipoje, brazilas Kaka, ko gero, dabar būtų kur kas aukščiau „AC Milan“ klubo legendų sąrašuose. 2003 m. į Milaną persikėlęs kamuolio virtuozas pirmame periode su klubu iškovojo ir „Serie A“ titulą, ir Čempionų lygos taurę. Pakartoti panašių rezultatų į Madridą vykęs Kaka formavo naują „Galacticos“ erą „Real“ gretose, tačiau pasitenkino tik vienu „La Liga“ titulu per keturis sezonus Ispanijoje ir dalį laiko net praleisdavo ant suolo. 2013-aisiais brazilas išreiškė norą išvykti iš Madrido ir grįžo į Milaną. Kaka buvo patikėta vicekapitono rolė sugrįžus bei buvo pasirašytas dvejų metų kontraktas. Visgi po metų Italijoje Kaka pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe išvykti, kadangi „Milan“ ekipa nesugebėjo kvalifikuotis į Europos turnyrą. Saugui kontraktą suteikė „Orlando City“ klubas JAV.

Fernando Torresas

Madrido „Atletico“ ekipoje karjerą 1995-aisiais pradėjęs ispanas į pirmąją komandą žengė po šešerių metų ir ten atsiskleidė visu gražumu. F. Torresas per 244 rungtynes Madride įmušė 91 įvartį bei 2007-aisiais nusipelnė perėjimo į „Liverpool“ ekipą, su kuria ispanas žibėjo individualiais pasirodymais, tačiau ne trofėjais, kurių F. Torresas „Liverpool“ gretose neiškovojo nė vieno. Atvirkštinis ispanui buvo vėliau sekęs periodas Londono „Chelsea“ ekipoje – įvarčių gausa nepriminė „Liverpool“ formos, tačiau su mėlynaisiais ispanas iškovojo ir „FA“ taurę ir Čempionų bei Europos lygos trofėjus. Į Madridą puolėjas sugrįžo po septynerių metų pertraukos 2015-aisiais ir praleido Ispanijoje dar keturis sezonus, kol 2018-aisiais persikėlė į Japoniją, kur baigė karjerą.

Thierry Henry

Londono „Arsenal“ ekipoje geriausią karjeros futbolą žaidęs prancūzas ekipoje atsidūrė 1999-aisiais, kai anglai puolėją nugvelbė iš Turino „Juventus“. Prie stratego Arsene‘o Wengero T. Henry tapo geriausiu puolėju klubo istorijoje – pasiekė įmuštų įvarčių rekordą (228) bei „Premier“ lygos auksinį batelį pasiglemžė net keturis kartus. Po aštuonerių metų klube prancūzas persikėlė į „Barcelona“ ekipą, kur praleido trejus metus ir pasidabino Čempionų lygos laurais. Sugrįžimas į „Arsenal“ truko trumpai, tačiau įsimintinai –  pasirodymą JAV pristabdęs T. Henry 2012 m. sausį pasirašė dviejų mėnesių sutartį su Londono ekipa. Per septynis mačus Londone prancūzas pasižymėjo dusyk ir sukėlė nostalgiją fanams, kai „Emirates“ stadione „FA“ taurėje klubui išplėšė pergalę prieš „Leeds United“ ekipą 1:0.

Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix