Nugalėti geriausią

Eimantas Stanionis jau vaikystėje žinojo, kad kada nors taps profesionaliu boksininku. Bet nė pats nesitikėjo, kad į profesionalų ringą žengs taip anksti. Talentingas lietuvis neslepia: pereiti paskatino ir bokso pasaulį pastaraisiais metais purtantys teisėjavimo skandalai. Tendencingi teisėjai, neabejoja Eimantas, ir iš jo pavogė ne vieną svarbią pergalę.

„If You want to be the Best, You have to beat the Best“ (iš anglų k. – jei nori būti geriausias, turi nugalėti geriausią)“, – šią frazę 23 metų E.Stanionis užsirašė savo feisbuko paskyroje ir ją prisimena kaskart, žengdamas į bokso ringą.

Pernai balandį E.Stanionis pasirašė sutartį su „Ringstar Sports“ agentūra ir tapo profesionaliu boksininku. Jo namai – Holivude, jo sąskaitoje – šešios pergalės profesionalų ringe iš šešių.

2015 m. Europos čempionas iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pasitraukė aštuntfinalyje ir tai buvo dar vienas smūgis į paširdžius. Tiesiai to nesako, tačiau tarp eilučių nuskamba, kad jis turėjo laimėti olimpinę aštuntfinalio kovą. Gal net olimpinį medalį. Kaip, yra įsitikinęs, buvo pajėgus ir tapti pasaulio čempionu.

Dėl abejotinų teisėjų sprendimų ir įtartinų pajamų boksui gresia būti išbrauktam iš olimpinių žaidynių programos. Vis dar neaišku, ar 2020 m. Tokijo olimpiadoje boksas bus.

Persikėlęs į Los Andželą E. Stanionis numetė svorio ir dabar kovoja su svorio kategorijos iki 66,7 kg (vidutinio svorio) boksininkais, o būdamas mėgėjas priklausė svorio kategorijai iki 69 kg. Jo treniruotės – gerokai sunkesnės nei anksčiau, o poilsiui lieka mažiau laiko. Tačiau profesionalų pasaulyje savas tapęs lietuvis nesiskundžia: „Jei nori ko nors pasiekti, turi juodai dirbti.“

Eimantai, pernai balandį tapote profesionalu. Ar prabėgus beveik metams galite patvirtinti, kad priėmėte teisingą sprendimą?

Nuo mažens žinojau, kad būsiu profesionalas. Mano stilius tam labai tinkamas, nereikia nieko dirbtinai daryti. Tačiau neketinau profesionalu tapti taip anksti. Šį sprendimą labiausiai paskatino korupcija mėgėjų bokse. Apie tai man skaudu kalbėti, nes ne kartą esu nukentėjęs. Neabejoju, kad mano rezultatai būtų triskart geresni. Apmaudu, kad taip yra ir viską lemia pinigai. Tu sportuoji, atiduodi daug jėgų, laiko, nuolat esi stovyklose, nematai šeimos ir net negali už tai gauti atpildo.

Jei šiaip pralaimėtum, dar sunkiau treniruotumeisi. Bet kai įdedi daug darbo ir žinai, kad esi vertas pergalės, o jos negauni, būna labai skaudu. Pavydžiu plaukikams, bėgikams, kurie pirmi finišavę ir yra pirmi – pergalės niekas neatims. O pas mus vienas matė taip, kitas kitaip – ir nieko nepakeisi. Nors žinai, kad laimėjai, pergalės negauni.

Po Rio de Žaneiro olimpiados svarsčiau dar likti mėgėjų sporte, bet man parašė keturi žmonės iš Japonijos, Amerikos, Kanados siūlydami sutartis. Galiausiai pasirinkau „Ringstar Sports“ agentūrą – patikimą komandą, galinčią nuvesti iki aukščiausio lygio. Šiame sporte yra daug apgavikų, tad reikia tinkamai pasirinkti. Kol kas esu viskuo patenkintas.

Ar profesionalų bokse nėra korupcijos?

Yra, bet mažiau. Viskas vyksta ne taip akivaizdžiai kaip mėgėjų sporte. Tiesą sakant, gal dar būčiau neskubėjęs pereiti, bet dabar ir profesionalams leidžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse – tik reikia įveikti atranką. Tad Tokijuje dar tikiuosi dalyvauti, jei, žinoma, boksas ten bus.

Sakote esąs sukurtas profesionalų boksui. Koks tas jūsų stilius?

Mėgėjų bokse daugiau kovotojų, kurie bėgioja ir dirba taškams. O čia turi smūgiuoti, rodyti savo charakterį, valią. Dauguma meksikiečių taip kovoja – eina į priekį, nes žiūrovai labiau mėgsta, kai yra artimas kontaktas, kai tu ringe ne bėgioji, o kovoji.

Kokių savybių reikia norint būti geru profesionalu?

Būti psichologiškai tvirtam ir labai daug dirbti. Ne tik su treneriu, bet ir savarankiškai. Treneriai čia turi daug boksininkų, tad pats turi netingėti ir būti už save atsakingas.

Lietuvoje treniravimo sistema buvo geresnė, buvo labiau žiūrima, kad atsipalaiduočiau po treniruočių, pailsėčiau. O dabar gerokai daugiau treniruojamės ir mažai ilsimės. Poilsio trūksta, tad prieš varžybas jaučiamės pervargę. Profesionalų bokse kovojama daugiau raundų, reikia daugiau ištvermės ir treniruotės dėl to yra ilgesnės.

Mėgėjų sporte yra trys raundai po tris minutes. Profesionalų bokse pirmoji kova buvo keturi raundai. Dabar jau – aštuoni. Iškart paprašiau, kad leistų kovoti daugiau raundų – taip greičiau galima pasikelti reitingą, nes varžovai yra stipresni. Dauguma profesionalų tik dešimtą kovą kovoja aštuonis raundus. Dar vėliau bus 10 raundų. O dėl diržo kovojama 12 raundų. Žinau, kad galiu tame lygyje patempti, tad nenoriu užsibūti prie keturių ar šešių raundų. Gal tai nėra gerai iš profesionaliosios pusės, gal reikėtų neskubėti, bet tikiu, kad esu pakankamai pasirengęs.

Kol kas man kiekviena kova yra lemtinga. Pralaimėti karjeros pradžioje – blogai, nes reikia pasikelti reitingą, kad būtų galima kovoti dėl titulų.

O kaip finansiniai reikalai? Jau uždirbate tiek, kad galėtumėte save išlaikyti?

Visi galvoja, kad profesionalai uždirba daug. Pradžioje – ne stebuklai. Kol tavo kovos nerodo televizija, tol negauni didelių sumų. Uždirbu tik tiek, kad išsilaikyčiau. Negaliu sau daug leisti, nes Amerikoje viskas labai brangu – gyvenu susispaudęs ir taupau. Tiesą sakant, net nėra iš ko taupyti – ir maistas, ir vitaminai kainuoja. Anksčiau vitaminus ir kitą medicinos priežiūrą gaudavau iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, dabar už viską moku pats. Kiek tiksliai uždirbu, negaliu sakyti, nes tai yra komercinė paslaptis.

Ko reikia, kad jus rodytų televizija?

Kovoti 8–10 raundų ir įtikti savo stiliumi. Kartais neužtenka būti tik geru boksininku. Reikia ir mokėti daryti šou.

Kokių turite tikslų?

Kiekvienas nori pasiekti aukštumas, laimėti diržą, tapti pasaulio čempionu. Aš irgi turiu šią svajonę.

Kaip jus užgrūdino mėgėjų sportas?

Užgrūdino bėdos dėl teisėjavimo. Tapau tvirtesnis, nes nepalūžau, ėjau į priekį ir norėjau toliau sportuoti. Įsivaizduokite, kai pasaulio čempionate kovoji dėl medalio ir turi galimybių tapti pasaulio čempionu, iškovoti galimybę gauti rentą ar laimėti olimpinį medalį, ir jo nelaimi ne dėl to, kad esi nevertas, o dėl kitų priežasčių, nėra lengva atlaikyti. Tokia patirtis labai paspartino mano sprendimą tapti profesionalu.

Ar sutinkate su teiginiu, kad bokse daugiau lemia ne jėga ar smūgis, o smegenys?

Yra tik šeši smūgiai: du tiesūs, du šoniniai ir du apatiniai. Taip pat – dvi rankos. Tačiau mes galime prikurti labai daug kombinacijų. Privalai mokėti apgauti varžovą, nes tavo lygio priešininkai puikiai žino, ką sugebi, tad bet kurį smūgį gali laisvai atremti. Todėl mano tikslas – priversti varžovą išsibalansuoti. Turiu daug apgaudinėti, o tai nelengva, nes vieni kitus puikiai pažįstame. Tai menas, kuris kurį apgaus.

Žinoma, bokse svarbu ir fizinė jėga, ir greitis. Jei esi lėtas, tau sunkiau, bet galbūt turi daugiau jėgos, tad gali pataikyti vieną smūgį ir nokautuoti priešininką. Bet greitesnis boksininkas gali tave apgauti ir „išbėgioti“ kovą. Yra daug niuansų.

Esate geras taktikas?

Sunku pasakyti. Gal geras. Bet noriu tobulėti, įgyti patirties. Negaliu sakyti, kad esu puikus taktikas, smūgiuotojas ar itin greitas. Visada galima geriau. Jei sakysi, kad esi tobulas, tai sustosi tame lygyje ir daugiau nekilsi. Bet jei visą gyvenimą mokysiesi, po truputį kilsi vis aukščiau.

Atvykęs į Los Andželą apsistojote kino studijų ir kino žvaigždžių pamėgtame Holivude. Gal jau teko sutikti kino žvaigždžių?

Kai vykau čia, galvojau, kad Holivudas yra kažkas nuostabaus, o gyventi čia – svajonės išsipildymas. Bet čia šiukšlynas, daug benamių, daug keistų ar ne visai sveikų žmonių. Nežinau, gal jie tokie tapo nuo narkotikų. Vienintelis privalumas čia gyventi – geras oras. O daugiau matau tik trūkumus.

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Turiu vieną laisvą dieną – sekmadienį, kai galiu išeiti pasivaikščioti po miestą. O šiaip per dieną dvi treniruotės. Tad atsikeliu, pasportuoju, jei yra truputį laiko, einu pasivaikščioti, kad prasiblaškyčiau, pailsiu ir vėl treniruotė, o vakare su drauge žiūrime serialus. Emilija studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, bet pasiėmė akademinių atostogų ir atvyko manęs palaikyti. Ir pati pasisems patirties.

Smagiausia, kad, kai reikia mesti svorį, ji man gamina valgyti. Mėgėjų bokse man nereikėdavo daug numesti, bet dabar turiu būti lengvesnis, todėl privalau numesti daugiau. Bet nieko labai sunkaus.

Esate „Under Armour“ aprangos ambasadorius. Kiek jums svarbi apranga sportuojant ir laisvalaikiu?

Labai svarbi. Sportuoti noriu švariais drabužiais. Manau, tai svarbu ne tik sportininkams – visiems, nes apranga turi didelės reikšmės gerai savijautai.

Man labai svarbus patogumas ir laisvumas. O „Under Armour“ apranga tuo ir patinka, kad ją vilkėdamas jaučiuosi tikrai gerai.

Tekstas: Birutė Pakėnaitė
Nuotraukos: Alfredas Pliadis