Svarbiausias jo projektas yra šeima. Visoms kitoms veikloms – tik likęs laikas. Penkiakovės olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas prioritetus susidėliojo labai aiškiai.
Jis geras ketverių Ainės tėtis ir geras vyras. Kol žmona Vesta – bendrovės „Audimas“ direktorė – rūpinasi karjera ir kasdien važinėja į Kauną, jis Vilniuje laiko bent tris namų kampus. O svarbiausia – pasirūpina dukterimi: nuveža ir parveža iš darželio, kai reikia, aplanko gydytojus.
Tačiau greta to – ir visi kiti darbai. 44 metų E.Krungolcas yra Lietuvos olimpiečių asociacijos sporto renginių vadybininkas, Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės asociacijos (UIPM) Teisėjų komiteto narys ir fechtavimo klubo savininkas.
Kaip pats juokauja, vis dar – ir penkiakovininkas. Nors iš profesionaliojo sporto pasitraukė po 2012 m. Londono olimpinių žaidynių, apie karjeros pabaigą oficialiai nepareiškė.
„Bet tai – tik juokas“, – šyptelėjo 2008 m. Pekino žaidynių sidabro medalio laimėtojas, pasaulio ir triskart Europos čempionas. Nors jis vis dar sportuoja: bėgioja, žaidžia futbolą ir, žinoma, kartais fechtuojasi.
Kaip viską spėja? „Kai labai nori – viskas įmanoma. Svarbiausia man yra šeima. Jei, pavyzdžiui, duktė Ainė paprašytų neiti į fechtavimo treniruotę, jei tai būtų labai svarbu, likčiau namie“, – patikino.
Vaikų būklė kelia susirūpinimą
Atlyginimą jis gauna iš buvusius ir esamus sportininkus vienijančios Lietuvos olimpiečių asociacijos. „Mūsų uždavinys – propaguoti olimpizmo idėjas, sveiką gyvenseną, sportą. Skaitome paskaitas mokyklose, stovyklose, supažindiname su nepelnytai pamirštomis buvusiomis sporto žvaigždėmis, skatiname sportuoti ir sveikai gyventi“, – aiškino E.Krungolcas.
Olimpiniam vicečempionui, kaip ir jo bendraminčiams, kelia susirūpinimą jaunimo fizinė būklė, todėl jie stengiasi pakeisti padėtį apie tai diskutuodami net Seime.
„Bet svarbiausia – įtikinti tėvus, kad šie suvoktų, jog kūno kultūra yra pamatas. Jei fizinė būklė bus prasta, visas gyvenimas gali sugriūti“, – perspėjo E.Krungolcas.
Jo Ainė – judri sportiška mergaitė ir tėvams rūpesčių kol kas nekelia. Juolab kad mato gerą pavyzdį: aktyviai sportuoja ne tik tėtis, bet ir mama.
Vienas iš dvylikos
Teisėjavimas – dar viena mėgstama Edvino veikla. Ji nėra pelninga, bet teikia daug džiaugsmo. „Dvidešimt metų penkiakovėje paliko įspaudą, o teisėjo darbas pasirodė tinkamiausias būdas vis dar dalyvauti varžybose. Tačiau po varžybų dabar jaučiu tuštumą, kai matau, kaip kiti lipa ant pakylos. Atrodo, ir aš dar galėčiau, dar suspurdėčiau. Neįsivaizduoju, kada tai praeis“, – neslėpė E.Krungolcas, pernai teisėjavęs Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Baigęs karjerą jis greitai išlaikė tarptautinės kategorijos teisėjo egzaminus, o pernai rudenį buvo išrinktas į UIPM Teisėjų komitetą. Dabar su dar vienuolika kolegų E.Krungolcas vadovauja kitiems teisėjams. Pavyzdžiui, per Vilniuje vykusį Pasaulio taurės finalą Edvinas su slovaku buvo atsakingi už visas varžybas: pradedant bazių įrengimu ir baigiant tujų išdėstymu jojimo lauke.
Teisėjaudamas jis geriausiai jaučiasi ant fechtavimo kilimo. „Ten judesys, ten turi akimirksniu įvertinti situaciją, neužskaityti blogo dūrio ir pastebėti gerą. Taip pat ten tiesioginis bendravimas su sportininku. Kitos rungtys – labiau techninės“, – paaiškino olimpinis vicečempionas.
Mokiniai – fechtavimo fanatikai
E.Kungolcui taip patinka fechtavimas, kad jis įkūrė savo vardo klubą. Jam ypač smagu, kad į fechtavimo treniruotes žmonės renkasi vejami vaikystės svajonių tapti muškietininkais ir atsiradus progai pabando išmokti valdyti špagą.
„Kai kurie jų gerąja prasme išprotėję – kiekvieną laisvą minutę būna klube, prakaituoja, kartais net stebiuosi, kad galiu juos nuvaryti lyg arklius, bet jie vis tiek sukandę dantis dirba“, – juokėsi E.Krungolcas.
Fechtavimą ir teisėjavimą jis vadina savo hobiu, o darbą Olimpiečių asociacijoje – švietėjiška veikla. E.Krungolcas tik patvirtina posakį, kad radus mėgstamą veiklą dirbti niekada nereikės.
Aikštėje mėgsta kurti
Bene mėgstamiausias E.Krungolco sportas po penkiakovės – futbolas. Jį žaisdavo ir dar būdamas profesionalus penkiakovininkas, nors grėsė traumos.
„Kiekvienas profesionalas supranta, kad bet kuriame kontaktiniame sporte, kad ir kaip švelniai žaistum, užtenka vieno karto. Bet aš tikėdavau, kad esu nepažeidžiamas, todėl kartais žaisdavau. Ačiū Dievui, traumų išvengiau“, – pasakojo E.Krungolcas.
Bendraminčių futbolo komandoje Edvinas yra saugas. „Aš iš prigimties kūrėjas“, – kvatojo buvęs penkiakovininkas.
Šiuolaikinės penkiakovės sportininkų pamokos – Kauno „Žalgirio“ krepšininkams
Tekstas: Birutės Pakėnaitės
Nuotraukos: Alfredo Pliadžio
Jogos trenerė Jolita Seredaitė: mano užduotis – padėti žmonėms