Krepšinio rungtynėms intensyviai rengiasi ne tik žaidėjai, treneriai, bet ir teisėjai. Kad kvalifikuotai atliktų savo darbą, arbitrai privalo ruoštis dvikovoms visą sezoną, o sportinę formą turi palaikyti beveik visus metus.
Teisėjams būtinas geras fizinis, taktinis (teorinis) ir psichologinis pasirengimas. Jei bent vienas jų šlubuos, arbitras negalės teisėjauti aukščiausio lygio varžybose.
„Prastas jūreivis, nenorintis tapti kapitonu. Puikiai žinau savo tikslus ir jų siekiu. Kai pradėjau teisėjauti, pasakiau sau: „Noriu būti geriausias Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.“ Trokštu teisėjauti Eurolygos finalinio ketverto rungtynėse, pasaulio čempionatuose ir, žinoma, olimpinėse žaidynėse”, – teigia vienas geriausių Lietuvos arbitrų 42 metų kaunietis Jurgis Laurinavičius.
Jis savo mokytojais vadina teisėjo karjerą baigusius LKL generalinį direktorių Romualdą Brazauską ir Krepšinio teisėjų asociacijos prezidentą Kęstutį Pilipauską.
Ketina samdytis psichologą
J. Laurinavičius įsitikinęs, kad kvalifikuotam arbitrui, be savaime suprantamo puikaus taisyklių išmanymo, gero fizinio pasirengimo, vienas svarbiausių dalykų – psichologija. „Tai pasiekiama, kai įgyji patirties. Labai svarbu mokėti bendrauti, įvertinti ne tik žaidimo, bet ir emocinę situaciją aikštėje. Šaltais nervais, pasitelkus psichologiją priimami geresni sprendimai. Kartais teisėjui reikia būti kaip robotui“, – sako krepšinio arbitras.
Teisėjas neatmeta galimybės pasisamdyti psichologą, kuris padėtų ruoštis varžyboms. „Rungtynes labiausiai atsimenu pagal gerai atliktą darbą arba atvirkščiai – nepasisekus“, – tvirtina teisėjas. J. Laurinavičius per savo karjerą kaip vieną įsimintiniausių išskiria Utenoje prieš keletą metų vykusį „Lietuvos ryto“ ir „Juventus“ mačą. Tada jį netikėtai užpuolė į aikštę įbėgęs aistruolis.
„Ta dvikova suteikė nemažai psichologinės patirties. Patyrus tokių incidentų reikia kuo greičiau sugrįžti į vėžes, nes negali išeiti į aikštę nenusiraminęs, – pamoką prisimena pašnekovas. – Beje, dėl grasinimų karjerą jau yra baigęs ne vienas teisėjas.“
Taigi arbitrams būtinas puikus psichologinis pasirengimas. Jokie pašaliniai dalykai neturi išmušti iš vėžių. Pavyzdžiui, per rungtynes iširęs kelnių užtrauktukas. Taip kartą yra nutikę J. Laurinavičiui.
Teisėjams tenka atlaikyti ir trenerių daromą spaudimą. Pasak arbitro, trenerių spaudimas – žaidimo dalis, pasirinkta taktika: „Mokėti daryti spaudimą nėra blogai – taip siekiama naudos komandai. Mūsų reikalas – mokėti susitvarkyti su tuo spaudimu.“
Kaip labiausiai mokantį piršti savo taktiką teisėjams iš Lietuvoje dirbančių strategų J. Laurinavičius išskiria Šarūną Jasikevičių ir Kazį Maksvytį.
Siekia pažaboti artistus
Prieš konkrečias rungtynes teisėjai, kaip ir treneriai, studijuoja komandų žaidimo vaizdo įrašus. „Darbo daug. Jeigu rengiesi teisėjauti komandoms, kurių nepažįsti, būtinai stengiesi gauti rungtynių vaizdo įrašų, studijuoji, kaip jos žaidžia, – gynybą, puolimą, kokie rungtyniauja krepšininkai ir panašiai“, – vardija J. Laurinavičius.
Ir po mačų arbitras nuolat peržiūri jų įrašus. Vienos dvikovos peržiūra užtrunka net apie keturias valandas. Ruošiantis konkrečiam susitikimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuos žaidėjus, kurie moka įtikinamai vaidinti.
Per sezoną už vaidybą, kuri dabar yra po didinamuoju teisėjų stiklu, J. Laurinavičius vidutiniškai skiria po 4–5 technines pražangas. Arbitras įsitikinęs, kad tinkamai įvertinti krepšininkų gebėjimus vaidinti – sunki užduotis teisėjams, todėl tai jų meistriškumo išbandymas.
Iš teisėjavimo pragyvena ne visi
J. Laurinavičius, kuris teisėjauja ne tik LKL, bet ir Eurolygos, Europos taurės, kai kuriose kitose varžybose, didžiulį dėmesį skiria ir fiziniam pasirengimui. Jis nuolat parke bėgioja krosus, samdosi lengvosios atletikos trenerį, su juo lavina greičio, staigumo savybes, lankosi treniruoklių salėje.
Varžyboms sudėtingiau pasiruošti tiems arbitrams, kurie, tarkime, teisėjauja tik LKL čempionate. Jie už mačą į rankas gauna apie pusantro šimto eurų, tuo tarpu Eurolygoje – per tūkstantį. Tik Lietuvos krepšinio lygoje dirbantys teisėjai privalo dirbti kitą darbą, nes kitaip būtų sunku išgyventi.
„Bet ir tokiems teisėjams reikia gyventi savo darbu, tai turėtų būti jo siekis. Galbūt yra žmonių, kurie mano: ateisiu, pateisėjausiu, užsidirbsiu. Bet reikia turėti šiek tiek daugiau. Užsispyrimo ir, svarbiausia, noro“, – samprotauja pašnekovas.
Lietuviai vertinami Europoje
Lietuvos teisėjai žinias gilina užsienyje ir Lietuvoje vykstančiuose seminaruose. Rugsėjo mėnesį Druskininkuose tris dienas trukusiame seminare arbitrai laikė teorijos ir fizinio pasirengimo testus. Šiemet visų lygų teisėjai seminarui buvo pasiruošę puikiai – nebuvo nė vieno neišlaikiusio fizinio pasirengimo testo. Keletas suklupo tik ties teorijos egzaminu.
Lietuvoje ne pirmą kartą svečiavosi FIBA Europos padalinio teisėjų vadovas Davorinas Nakičius, kuris daug dėmesio skyrė teisėjų bendradarbiavimui, komunikavimui su rungtynių dalyviais. Svečias pagyrė Lietuvos teisėjus už darbą tarptautinėje arenoje. Šiemet mūsų šalies arbitrai teisėjavo net septyniems skirtingiems FIBA jaunimo čempionatų finalams.
Šiemet dėmesys buvo skirtas ir traumų prevencijai – į seminarą pakviestas ilgametis Vilniaus „Ryto“ komandos gydytojas Tomas Vorobjovas supažindino arbitrus su nugaros ir kojų traumų prevencija, pasidalijo naudingais patarimais, kaip tinkamai apšilti prieš rungtynes ir atpalaiduoti raumenis po jų.
Tekstas: Vaidas Čeponis
Nuotraukos: Alfredas Pliadis, Marius Naruševičius
S. Belickaitė: „Mano sportas. Mano laikas“