Šiltuoju metų laiku nemažai žmonių išsitraukia savo dviračius ir ima mėgautis savo dviratėmis transporto priemonėmis. Vis daugiau žmonių naudojasi MTB arba kalnų dviračiais. Jie pritaikyti važinėtis miškais, kalnais ar tiesiog žvyrkeliu.
Vienas geriausių Lietuvos MTB dviratininkų Arnoldas Valiauga džiaugiasi iškeitęs plentinį dviratį į MTB. Tai leido jam pratęsti sportinę karjerą, kuri dovanoja daugybę kelionių į užsienį ir ne vieną įsimintiną akimirką.
Prieš 10 metų A. Valiauga grįžo iš Belgijos, kur lenktyniavo plentiniu dviračiu.
„Grįžęs iš Belgijos, norėjau toliau sportuoti Lietuvoje. Čia nebuvo daug plento varžybų, bet buvo nemažai MTB renginių. Tada gavau MTB dviratį ir pradėjau juo važiuoti. Pradėjau mokytis, tobulėti, išbandžiau jėgas užsienio varžybose. Mane labiausiai sužavėjo tai, kad su MTB dviračiu gali važiuoti miške ir viskas priklauso nuo techninių įgūdžių. Čia nėra išorinių veiksnių, pvz. vėjo, kuris gali padėti važiuojant plentu“, – sakė A. Valiauga.
Tiesa, nors Lietuvoje miškų daug, čia tėra vienintelė oficiali ir legali olimpinės MTB XC disciplinos trasa. Ji įrengta Šiaulių rajone. A. Valiauga sako, kad vyksta kalbos dėl sertifikuotos trasos įrengimo ir sostinėje, tačiau galutinai susitarti su valdininkais nepavyksta. Visgi sportininkas turi galimybes minti pedalus Vilniuje.
„Techniškiausia trasa, tinkama MTB sportui, yra Salotėje. Labai smagu, kad ten trasą prižiūri patys dviračių sporto entuziastai. Yra sužymėta trasa, bet vis tiek geriausia yra važiuoti su navigacija kol išmoksti visą ją įveikti. Norint turėti MTB maratono trasą, galima rasti nemažai vietų, tik reikia improvizuoti. Žinomiausia maratono trasa yra Saulėtekyje, kur vyksta MTB maratonų taurės etapas. Būtent šiose vietose ir treniruojuosi. Kitais atvejais tiesiog improvizuoju“, – aiškino A. Valiauga.
Pasak. A. Valiaugos, konkrečių griežtų taisyklių MTB dviračių trasoms nėra. Legaliose trasose galima sukurti dirbtines rampas, atlikti kitas korekcijas.
„Svarbiausia, kad trasa būtų techniška. Reikia pakilimų, nusileidimų, daug posūkių. Visa tai turi būti miške. Norint, kad trasa būtų legali, reikia leidimo. Jis leidžia tobulinti trasą ir padaryti ją dėkingesne sportininkams. Taip pat čia nėra pėsčiųjų. Kol kas vienintelė legali trasa yra Šiauliuose, kur vyksta Lietuvos čempionatai, o paprasti žmonės neturi teisės jos liesti“, – kalbėjo dviratininkas.
Būtent tai yra turbūt svarbiausias aspektas, nes neoficialiose trasose dažnai vaikšto pėstieji, o kai kurie iš jų specialiai primėto pagalių, kad kiti negalėtų važinėtis dviračiais.
Dvi pagrindinės MTB disciplinos yra XC ir maratonas. XC trasa yra trumpa ir techniška, o maratoną sudaro gerokai ilgesnės distancijos. Panašiai kaip ir su pėsčiųjų žygiais, Lietuvoje galima rasti nemažai maršrutų, skirtų MTB dviratininkams. Dėl to susidomėjusiems šiuo sportu, išbandymų tikrai galima rasti.
Visgi MTB maratono disciplinai Lietuva nėra dėkinga. Dėl to didžiausias dėmesys yra skiriama olimpinei XC disciplinai.
„Visos svarbiausios Europos bei pasaulio MTB maratono varžybos vyksta kalnuose, todėl joms Lietuvoje niekaip nepasiruoši. Tuo tarpu trumpesnėms XC trasoms mes turime gana dėkingą reljefą. Dėl to mes norime turėti trasą Vilniuje, kur galėtume ruoštis sportininkus olimpinėms žaidynėms. Galimybės tam yra“, – pabrėžė A. Valiauga, vildamasis, kad galiausiai bus rastas sprendimas dėl oficialios trasos įrengimo Salotėje.
Beje, Lietuva turi pajėgią MTB maratonų dviratininkę – Katažiną Sosną. Visgi verta pažymėti, kad puikiais rezultatais džiuginanti sportininkė gyvena ir sportuoja Italijoje.
A. Valiauga sako, kad MTB dviračių sportas labai smarkiai skiriasi nuo įprastų lenktynių plente. Suprantama, kad pačios priemonės ir jų įranga skiriasi praktiškai viskuo. Važiuoti MTB dviračiais rekomenduojama mėgstantiems didesnį adrenaliną, gamtą ir aštresnius pojūčius.
„Važiuojant plentu yra daugiau taktikos, galima „slėptis“ nuo vėjo. Kitaip tariant – turi, kur pailsėti. Lenktyniaujant miške su MTB dviračiais, tokių dalykų nėra. Tu važiuoji be jokios išorės pagalbos. Fiziškai tai yra gerokai sunkesnis sportas, nes reikia daug dirbti su pačiu dviračiu – jį pakelti, manevruoti. Reikia stipraus viso kūno, o ne tik kojų“, – pasakojo A. Valiauga.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio archyvo
Teniso treneris V. Pinko: „Labiausiai motyvuoja vaikų emocijos“