Adrija Skudutytė – neeilinė sporto asmenybė. Būdama dar pakankamai jauna, ji jau gali pasigirti Lietuvos motokroso čempionės titulu, žaidimu Lietuvos moterų futbolo A lygoje, o prieš keletą savaičių sportininkė su Lietuvos moterų salės futbolo rinktine dalyvavo Europos čempionato atrankoje.
A. Skudutytė „Sportlandmagazine.lt“ atskleidė, kad sportu ji susidomėjo visai atsitiktinai, bet dabar žada toliau derinti dvi skirtingas sporto šakas. Vis tik ji jau žino, kuris sportas jai yra prioritetinis ir kurioje sieks didžiausių karjeros pergalių.
Kada susidomėjai sportu?
Iš tiesų sportu susidomėjau visiškai atsitiktinai. Iki maždaug 12 metų su sportu neturėjau nieko bendro, lankiau muzikos mokyklą. Tik tada pradėjau domėtis futbolu, dalyvavau „Ladygolo“ varžybose, o vėliau atsirado ir motokrosas. Taip ir išėjo, kad mano gyvenime svarbiausios yra šios dvi sporto šakos.
Kuo tave įtraukė futbolas ir kuo – motokrosas?
Futbolas mane įtraukė tuomet, kai mokykloje atsirado komanda, buvo pradėtos organizuoti „Ladygolo“ varžybos. Man patiko ir todėl likau šiame sporte. Su motokrosu susidūriau irgi atsitiktinai. Su broliu sužinojome apie motokroso varžybas, bet tuomet jam leido lenktyniauti, o man – ne. Mama bijojo mane, mergaitę, išleisti į tokį pavojingą sportą, sakė, jog tai nemergaitiškas sportas. Visgi man labai patiko motokrose vyraujantis adrenalinas, atmosfera, varžybinis jaudulys. Taip ir pradėjau lankyti motokrosą.
Kaip atrodo tavo grafikas? Kiek laiko skiri kiekvienam iš šių sportų?
Daugiau savo laiko skiriu motokrosui. Futbolas yra labiau laisvo laiko praleidimui. Sportuodama motokrosą, kiekvieną dieną turiu gauti fizinį krūvį. Dažniausiai bėgioju arba atlieku tam tikrus pratimus. 2-3 kartus per savaitę stengiuosi važiuoti motociklu, o savaitgaliais dažniausiai būna varžybos. Savaitės eigoje dažnai būna „MFA Žalgirio“ rungtynės Pirmoje lygoje. Kartais nepavyksta nuvykti į visas futbolo treniruotes.
O mokslams dar lieka laiko?
Reikia pripažinti, kad mokslai tikriausiai šiek tiek nukenčia dėl tokio aktyvaus gyvenimo, bet stengiuosi ir čia gerai atlikti darbus.
Su Lietuvos salės futbolo rinktine dalyvavai Europos čempionato atrankoje. Kokie įspūdžiai? Ar salės futbolas tau taip pat patinka?
Iš tiesų man salės futbolas labiau patinka negu įprastas. Galbūt dėl to, kad salėje futbolas yra kiek greitesnis ir galima labiau išnaudoti savo individualias savybes. Patirtis salės futbolo rinktinėje buvo begalinė, nes varžovės – labai stiprios. Mes turėjome mažai laiko pasiruošti, bet komandos užsidegimas, noras ir tikslo siekimas man labai patiko. Tai buvo tikrai labai įdomi patirtis.
Kokių savybių reikia futbolui ir motokrosui?
Pagrindinis skirtumas tas, kad futbolas yra komandinis sportas, o motokrosas – individualus. Motokrosas dėl to man kiek labiau patinka, nes čia tu pats atsakai už save, už savo tikslą ir rezultatą. Futbole savo norais visko nepadarysi. Turi palaikyti visą komandą ir dirbti kartu. Manau, kad bendros savybes, tinkančios abiem sporto šakoms, yra užsispyrimas ir tikslo siekimas.
Ar nebaisu dėl rizikos gauti traumą?
Iš tikro nelabai bijau, nes bet kada gali bet kas nutikti. Traumą gali patirti ir paslydęs gatvėje. Žinoma, kad rizika mano atveju yra kiek didesnė, bet tai yra sporto dalis. Dėl to labai nesijaudinu.
Kokią savo ateitį matai sporte?
Futbolas jau dabar man yra toks sportas, kuriam skiriu tik likusią laiko dalį po kitų veiklų. Pagrindinis mano sportas yra motokrosas. Net ir salės futbolo rinktinės rungtynėse sudalyvavau tik todėl, kad tą savaitę nevyko jokios motokroso varžybos ir galėjau visą save atiduoti futbolui.
Motokrose šią vasarą laukia Europos čempionatas, kuriame dar nesu dalyvavusi. Matysime, ar pavyks sudalyvauti viename ar dvejuose etapuose. Kalbant apie tolimesnę ateitį, tai norėtųsi sudalyvauti ir pasaulio čempionate, paragauti tos duonos bei pamatyti kaip ten viskas vyksta.
Motokrosas gana brangus sportas. Ar turi sąlygų savo tikslams įgyvendinti?
Tai tikrai labai brangi sporto šaka. Pagrindiniai rėmėjai yra tėvai (šypsosi). Iš tiesų, gerų žmonių pagalba man leidžia sportuoti motokrosą. Mūsų klubo vadovas labai man padėjo, nupirko motociklą, taip pat sulaukiu pagalbos iš šalies. Be to būtų labai sunku sportuoti. Taip pat motokrosą sportuoja ir mano brolis bei sesuo, todėl investuoti reikia tikrai nemažai.
Tapai pirmąja Lietuvos motokroso čempione. Ar netrūksta konkurencijos tarp merginų?
Galima pasidžiaugti, kad nors moterų klasė Lietuvoje yra gana nauja, pernai ir šiemet varžybose dalyvauja apie 13 merginų. Dar prieš porą metų buvau aš viena ir moterų klasės iš viso neturėjome. Kadangi kasmet dalyvių gretos auga, tai konkurencija irgi didės su laiku.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: LFF, LMSF, asmeninio archyvo
Madingiausi sportinių batelių modeliai šį sezoną. II dalis