Lietuvos moterų krepšinio rinktinei artėja ilgai lauktas oficialus sugrįžimas į Europos čempionatą. Po dešimties metų pertraukos į finalinį etapą prasibrovusios lietuvės sieks pademonstruoti, kad mūsų šalies moterų krepšinis yra vertas būti Senojo žemyno elite.
Viliaus Stanišausko treniruojama Lietuvos rinktinė pasiruošimą Europos pirmenybėms pradėjo gegužės pabaigoje. Po pirmos treniruočių stovyklos mūsiškės išvyko į Turkiją, kur sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su šios šalies nacionaline komanda.
Pirmąjį mačą 71:63 laimėjo lietuvės, o antrajame 73:68 pajėgesnės buvo turkės.
„Džiaugiuosi, kad turėjome gerą kovą. Antrosiose rungtynėse turkės pakoregavo gynybą ir turėjome problemų. Tai yra labai gerai, nes tam ir yra draugiškos rungtynės, kad pamatytume kaip mums pavyksta prisitaikyti prie skirtingų situacijų. Pajutome ir didesnį kontakto lygį, todėl neišvengėme klaidų. Visgi galiu pasidžiaugti merginų kovingumu“, – sakė Lietuvos rinktinės treneris V. Stanišauskas.
Netrukus Lietuvos krepšininkės grįžo į Lietuvą, kur sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su Švedijos komanda. Pirmąsias rungtynes Trakuose 64:62 laimėjo lietuvės, o antrosiose 73:67 pergale džiaugėsi viešnios.
„Nors dar tęsiasi pasiruošimas, bet mums trūksta didesnės energijos – Europos čempionato režimo ir tinkamo nusiteikimo. Turime daugiau atiduoti savęs kovojant dėl kiekvieno centimetro. Kol kas užsivedame tik po pataikytų metimu, o ne iš savęs. Dabar kiekvienose rungtynėse žaidžiame su skirtinga gynybos taktika, todėl iki čempionato dar reikės išsirinkti geriausią. Dėl netaiklių tolimų metimų kol kas nieko baisaus, taiklumas ateis. Svarbiausia neįsikalti to per daug į galvą, nes metikių mes turime tikrai gerų“, – atvirai kalbėjo patyrusi Lietuvos rinktinės žaidėja Giedrė Labuckienė.
Treneris V. Stanišauskas neslepia, jog draugiškuose susitikimuose į rezultatą didelis dėmesys nėra kreipiamas, o svarbiausia – šlifuoti likusias detales ir ieškoti optimalaus žaidimo.
„Pamatėme, kas veikia gynyboje, kas neveikia, dabar jau žinosime, ką naudosime daugiau, ką mažiau. Susidėliosime pliusus puolime, išsiryškinsime dalykus ir važiuosime į Europos čempionatą“, – teigė V. Stanišauskas.
Prieš išvykstant į treniruočių stovyklą Graikijoje Lietuvos rinktinės treneris paskelbė galutinį dvyliktuką. Paskutinę akimirką buvo atsisveikinta su Sintija Aukštikalnyte ir Gabriele Nikitinaite.
Lietuvos krepšinio federacija šią vasarą džiaugsmingai pranešė apie tai, kad Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pilietybes turinti G. Nikitinaitė galės prisijungti prie moterų rinktinės. Kadangi ji anksčiau buvo žaidusi Didžiosios Britanijos jaunimo rinktinėse, ji turėjo užimti natūralizuotos krepšininkės vietą. Visgi šiais metais jai debiutuoti rinktinėje nepavyks.
„Gabrielei parodyti savo potencialą rinktinėje sutrukdė trauma. Manau, kad rinktinėje turi būti krepšininkės, kurios gali žaisti visiškai pilnu 100 procentų, o šiai dienai Gabby to padaryti negali. Gabby labai nori žaisti Europos čempionate, bet sutarėme, kad jai visų pirma reikia pasveikti ir kitame sezone toliau rodyti geriausią savo žaidimą“, – sprendimą komentavo V. Stanišauskas.
Visos kitos pajėgiausios šalies krepšininkės yra pasiruošusios Europos pirmenybėms. Lietuvos garbę gins WNBA naujokių biržoje pašaukta ir pirmąjį vasaros sezoną už Atlanto dėl rinktinės paaukosianti Justė Jocytė, taip pat – neseniai pagimdžiusi Kamilė Nacickaitė-Van Der Horst, geriausia praėjusių metų Lietuvos krepšininkė Gerda Raulušaitytė, keletas ilgamečių rinktinės narių bei pora talentingų naujokių.
Moterų rinktinės 12-ukas Europos čempionatui: Dalia Donskichytė, Brigita Sinickaitė, Gabija Meškonytė, Eglė Zabotkaitė, Laura Juškaitė, Gerda Raulušaitytė, Eglė Šventoraitė, Laura Miškinienė, Giedrė Labuckienė, Justė Jocytė, Monika Grigalauskytė, Kamilė Nacickaitė-Van Der Horst.
Europos moterų krepšinio čempionatas birželio 18–29 dienomis vyks Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Graikijoje. Lietuvos krepšininkės čempionatą pradės Bolonijoje, kur B grupėje susitiks su Serbija, Slovėnija ir Italija.
„Žinome, kad nebūsime favoritai, bet vyksime kovoti. Turime būti kaip vienas kumštis ir palaikyti viena kitą. Nėra lengva, bet aš, kaip treneris, šį iššūkį priimu“, – pabrėžė V. Stanišauskas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: „Lietuvos krepšinis“ nuotr.