Neseniai Bukarešte (Rumunija) vykusiame Europos jaunimo (iki 23 metų) imtynių čempionate sidabro medalį Lietuvai iškovojo Kamilė Gaučaitė. Šis apdovanojimas nebuvo netikėtas, nes Lietuvos imtynininkės jau nuolat tampa Europos ar pasaulio jaunių bei jaunimo pirmenybių prizininkėmis.
„Stabilius ir gerus jaunimo rezultatus lemia visos mūsų komandos užsispyrimas – tiek trenerių, tiek sportininkių. Jaučiasi didelis pačių imtynininkių tarpusavio palaikymas, geri santykiai, pagalba ruošiantis varžyboms“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė Lietuvos moterų imtynių rinktinės treneris Aivaras Kaselis.
Kita svarbi gerų rezultatų priežastis – aktyvus trenerių darbas, domėjimasis naujovėmis, įvairiomis treniravimosi sistemomis. Pasak A. Kaselio, imtynininkėms daug darbo yra ne tik treniruojantis, bet ir derinant buities bei mokslo reikalus, dėl to labai svarbu atsižvelgti į kiekvieną detalę.
A. Kaselis džiaugiasi, kad Lietuvos treneriai sugebėjo sukurti tam tikrą darbo modelį, leidžiantį prilygti dominuojančioms pasaulio imtynių šalims ar net jas pranokti.
„Mūsų komandos merginos pasižymi ne tik taktiniais niuansais, bet ir metimų technika. Lietuvės yra daugiau metimų, užkabinimų, stovėsenose veiksmus atliekančios imtynininkės. Yra šalių, kur daugiausiai dirbama tik parteryje arba kojomis. Mes visgi labiau pasižymime metimais. Fiziologiškai mūsų svorio centras yra aukščiau, atrodome šiek tiek kitaip, dėl to ir kovą turime statyti kitokią negu, pavyzdžiui, azijietės, kurios paprastai yra žemos“, – pasakojo A. Kaselis.
Žinoma, pergales lemia ir individualios kiekvienos imtynininkės savybės. Lietuvos treneriai stengiasi, kad kiekviena kovotoja atrastų save, o jei yra trūkumų, tai juos stengiamasi paslėpti ir tuo apgauti priešininkes.
„Neturime tokių gilių tradicijų kaip Japonija, Azerbaidžanas ar Bulgarija, bet savo įdirbį jau esame padarę. Varžovės jau žino, ko laukti iš mūsų ir mes tą suprantame“, – pabrėžė treneris.
Lietuvos moterų ir merginų imtynių treneriai yra reiklūs ir atkaklūs. A. Kaselis neslepia, kad pasiekti aukštumas pavyksta toli gražu ne kiekvienai sportininkei. Visgi lietuviai treneriai stengiasi perteikti kovotojoms ir žmogiškąsias vertybes, reikalingas gyvenimui.
„Norime, kad merginos kovotų ne tik dėl medalio, bet ir už savo šalį, o ateityje – ir už šeimą. Norime, kad jos mokėtų atstovėti už save ne tik sporte, bet ir gyvenime. Ten reikės kovoti dėl savo teisių, ambicijų, siekių, atradimų. Žmogiškosios savybės mums yra pirmoje vietoje. Tik tada ateina medaliai, čempionės. Džiugu, kad šias vertybes pavyksta perduoti. Mūsų imtynininkės tampa kovingesnės, ištvermingesnės, supranta pagarbą šaliai, tėvams, kas yra svarbiausia gyvenime“, – aiškino A. Kaselis.
Lietuvoje moterų imtynių centras yra Šiauliai. Čia ugdomos pajėgiausios šios sporto šakos atstovės.
„Mes, kaip moterų imtynių pradininkai, toliau statome tą piramidę. Mūsų komanda vis dar gana jauna. Užsienyje nemažai šalių yra gerokai toliau pažengusios. Šiuo metu esame stovykloje Lenkijoje su šešiomis sportininkėmis, o Lenkijos jaunimo ir suaugusių rinktinės narių čia sportuoja apie 100. Gerai, kad turime Šiaulių sporto gimnaziją, kur tiek šiaulietės, tiek kitų miestų gyventojos gali atvykti ir siekti aukštumų“, – teigė A. Kaselis, pridūręs, kad po Lietuvos merginų pasiekimų tarptautiniame fronte visada padidėja skaičius norinčių užsiimti imtynėmis.
Treneris sako, kad medalis tėra tarsi gražus knygos viršelis. Iki to reikia įdėti daug sunkaus darbo. Specialisto teigimu, užauginti imtynininkę, kuri galėtų konkuruoti su geriausiomis Europos ar pasaulio sportininkėmis, reikia mažiausiai 8-10 metų darbo.
Po jaunimo čempionatų įprastai laukia pats sunkiausias išbandymas – perėjimas į suaugusių sportą, kur laukia milžiniška konkurencija. A. Kaselis neabejoja, kad lietuvės gali patekti į olimpines žaidynes, kovoti dėl medalių visose svarbiausiose pasaulio varžybose, tačiau tam reikia atitinkamo požiūrio iš valstybės.
„Jauni sportininkai dar nėra užlipę ant tokio laiptelio, kuris garantuotų valstybinę stipendiją. Prieš tai išlaikyti sportininkus galėdavome LTOK „Olimpinės pamainos“ programos dėka. Dabar sportininkams, pradėjusiems studijuoti, tenka sukti galvas kaip gyventi, kaip mokėti už butą, mokslą bei tuo pačiu – sunkiai sportuoti. Ta problema išlieka.
Kalbant apie motyvaciją, tai merginoms labai svarbus yra visuomenės, žiniasklaidos palaikymas. Kažkokių ypatingų sąlygų nereikia. Tereikia turėti galimybes keliauti, pavalgyti, turėti aprangas. Žinoma, norime patekti į olimpines žaidynes ir tikiu, kad ne viena mergina gali tą padaryti. Mes tiesiog stengsimės padėti.
Kai kažkada mūsų merginos iškovojo pirmą medalį Europoje, daug kas tai pavadino fantastika, bet mums tai buvo tiesiog normalu. Mes matėme kaip yra dirbama, ko reikia, kad tą „fantastiką“ paversti tikrove. Fantastika yra tik tada, kai į pergales žiūri kaip į fantastiką“, – šypsojosi A. Kaselis.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: imtynes.lt
Lietuvos kiokušin karatė kovotojams – dar 3 čempionų titulai