Tiek mokslininkai, tiek sveikatingumo bei sporto entuziastai daug diskutuoja, kokios – kardio ar jėgos treniruotės yra veiksmingesnės svorio metimui. Vis tik, vieno tyrimo iniciatoriai tikina, kad svorio metimui aktualiau, kokiu intensyvumu yra atliekami pratimai.
Praėjusiais metais Virdžinijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai labai aktualūs su antsvoriu kovojantiems ar tiesiog sulieknėti trokštantiems asmenims. Šiame tyrime dalyvavo aštuoni vyrai ir šešios moterys. Jiems buvo liepta iš ryto nevalgius atvykti į treniruotes ir atlikti įvairius skirtingo intensyvumo pratimus. Po to tyrimo komandai jie turėjo nurodyti, kaip stipriai po treniruotės jie praalko.
Po mankštos mokslininkai taip pat atliko jų kraujo tyrimus, kurie atskleidė pratimo intensyvumo bei išskirto „alkio hormono“ grelino lygio sąntykį. Grelinas yra hormonas, kurį daugiausia gamina skrandis ir kuris smegenims signalizuoja, kada metas valgyti.
Tyrimas atskleidė, kad intensyvūs pratimai slopina grelino lygį sveikų suaugusiųjų organizme labiau nei vidutinio intensyvumo treniruotės.
„Pastebėjome, kad po aukšto intensyvumo pratimų žmonės jautėsi mažiau alkani, palyginti su žmonėmis, kurie atliko vidutinio intensyvumo treniruotes. Vidutinio intensyvumo treniruotės grelino lygio nepakeitė arba netgi jį padidino“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Dr. Kara Anderson.
Šie rezultatai, anot mokslininkės, rodo, kad aukšto intensyvumo fizinius pratimus reikėtų neabejotinai įtraukti į svorio metimo programą.
Jei esate menkai pažįstami su sporto terminologija, primename, kad aukšto intensyvumo pratimai – tai veiklos, kurios žymiai padidina širdies ritmą ir trumpam stipriai apkrauna kūną. Tokie pratimai gali būti:
- 30 sekundžių sprintai bėgimo metu;
- 20–30 sekundžių sprintai važiavimo dviračiu metu;
- 50 m sprintai plaukimo metu;
- intensyvus 500 m irklavimas ant irklavimo treniruoklio;
- greitos smūgių ir spyrių kombinacijos trumpais intervalais aukštu intensyvumu kikbokso metu;
- pliometriniai pratimai, kurių metu yra atliekam vadinamieji sprogstamieji judesiai, tokie kaip šuoliai ant dėžės, šuoliai į tolį ar įtūpstai šokinėjant;
- aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės HIIT (atsispaudimai su šuoliu, pritūpimai su šuoliu, vadinamieji „mountain climbers“ pratimai);
- aukšto intensyvumo „CrossFit“ treniruotės (pavyzdžiui, pratimų grandinės „Fran“ (štangos stūmimai ir prisitraukimai) ar „Murph“ (atsispaudimai, prisitraukimai ir bėgimas)).
Kiekvienas aukšto intensyvumo pratimas turėtų būti atliekamas maksimaliomis pastangomis, nepamirštant poilsio intervalų tarp jų. Rekomenduojame, kad su šiais pratimais jus supažindintų sporto treneris.
Pagal užsienio spaudą parengė Karina Vladičkė
Šaltinis: nypost.com
Nuotraukos: pexels.com
10 brangiausių sausio sandorių: viršūnėje – Anglijos klubų dominavimas