Kiekvienais metais visos Anglijos „Premier“ lygos komandos siunčia jaunuosius talentus įgauti žaidybinės praktikos svetur. Įprastas tokių futbolininkų kiekis klube svyruoja nuo 10 iki 15, tačiau šiuo metu turnyro lentelės viršūnėje esanti Londono „Chelsea“ ekipa šį skaičių jau keletą sezonų iš eiės perkopia trigubai.
Angliškame futbole apstu pavyzdžių, kaip jaunas kraujas gali greitai įsilieti į vyrišką, kietą futbolą: Marcusas Rashfordas, Tomas Daviesas ar Reece‘as Oxfordas. Tačiau didžioji dauguma futbolininkų karjerą pradeda jaunimo komandoje, o iš jos yra trys keliai: nepaisant didelės konkurencijos, gauti savo vietą pirmoje komandoje, būti parduotam už nedidelę sumą ar metus praleisti kitame klube nuomos pagrindais. Anglijoje geru jaunių paruošimu garsėja „Manchester United“, tačiau nėra kito tokio klubo kaip „Chelsea“, kuris kiekvieną sezoną išnuomoja beveik pussšimtį jų. 42, 44, 44 – tiek futbolininkų per pastaruosius 3 sezonus buvo metams išvykę iš buvusių Anglijos čempionų stovyklos, o bendra suma, gauta už visų futbolininkų nuomas, siekia 60 mln. eurų.
Pagrindinė to priežastis – vakarų Londono ekipa siekia išugdyti kuo daugiau aukštos klasės futbolininkų, siųsdama juos įgyti praktikos geriausiose Europos lygose. Deja, retas iš jų, po daugelio svetur praleistų sezonų nuomos pagrindais, lieka klube. Puikus pavyzdys – Ryanas Bertrandas. Devynerius metus komandai priklausęs anglas šešerius iš jų buvo išnuomotas skirtingiems klubams, o už „Chelsea“ sužaidė tik 28-iose rungtynėse (rungtyniavo ir Čempionų lygos finale). Bertrandas dar 2006 metais vos už 250 tūkst. eurų buvo įsigytas iš „Gillingham“, ir pakėlęs savo vertę svetur, gynėjas dabartiniui jo klubui „Southampton“ kainavo net 10 mln. eurų.
Tiesa, „Chelsea“ nuomos sistema padėjo atsiskleisti ir daug ryškesnėms žvaigždėms: Thibaut Courtois, Romelu Lukaku bei Kevinui De Bruyne. Pastarieji du, priklausydami „mėlyniesiems“, žibėjo kitose Anglijos ar Vokietijos komandose. Galutinį žodį šių futbolininkų tolimesnėje karjeroje „Chelsea“ tarė Jose Mourinho, teigdamas, kad jiems dėl vietos komandoje reikės kovoti su ženkliai didesnę patirtį turinčiais futbolininkais. Nei Lukaku, nei De Bruyne nepritarė tokiam sprendimui ir paliko Londoną. Klubas iš belgų uždirbo 35 mln. eurų, perleisdamas juos atitinkamai „Everton“ bei „Wolfsburg“ ekipoms.
Minėti pavyzdžiai leidžia suprasti, jog „Chelsea“ nuomoja žaidėjus siekdami ne tik jų tobulėjimo. Dar vienas (Arseno Wengero neigiamai vertinamas) nuomos sistemos tikslas yra pajamos. Tik dėka daugelio išnuomotų žaidėjų klubas nepatyrė nuostolio 2012 ir 2014 metais – žaidėjus ribotam laikui prisiviliojęs klubas mokėdavo ir nuomos mokestį, ir didžiąją dalį atlyginimo. Pasipelnyta ir iš mažai kam girdėtų futbolininkų – Gaelio Kakutos bei Patricko Bamfordo – sudėjus kartu, jie sužaidė vos 6-eriose rungtynėse, tačiau nuomos pagrindais pabuvojo net dvylikoje skirtingų klubų, o futbolininkų bendra pardavimo suma siekė 15 mln. eurų.
„Chelsea“ taip pat žaidėjus nuomoti tenka ne tik dėl piniginių ar kvalifikacijos sumetimų – tai gali atsitikti ir visiškai neplanuotai. Ekipos puolėjas Bertrandas Traore negalėjo rungtyniauti Anglijoje, nes neturėjo darbo leidimo, kurį buvo galima gauti tik sužaidus 75% visų savo nacionalinės rinktinės rungtynių per pastaruosius dvejus metus, negana to, rinktinė turėjo būti tarp 70-ties stipriausiųjų pasaulyje. Traore atstovaujamam Burkina Fasui tai padaryti sekėsi sunkiai, todėl puolėjas sezoną praleido, jau galima vadinti, beveik dukteriniame Arnhemo „Vitesse“ klube. Kitas „nelaimėlis“ – Marco van Ginkelis. 2014 metais olandas viršijo leistinų užsieniečių skaičių ekipoje, registruojant žaidėjus „Premier“ lygai, ir paskutinę minutę buvo išnuomotas „AC Milan“ klubui.
2016 metais trenerio postą užėmus Antonio Contei, vos po pirmosios sezono pusės į klubą grįžo Nathanas Ake ir Charly Musonda. Atitinkamai „Bournemoth“ ir „Real Betis“ ekipose žibėję futbolininkai gaus šansą ir Londono komandoje. Stratego žaidimo stiliui puikiai tiko net šešis kartus išnuomotas Nathanielis Chalobah ir Victoras Mosesas – saugas, kelerius metus praleidęs įvairiuose anglų klubuose (vėlgi, nuomos pagrindais) ir apie nuomos sistemą atsiliepęs gan neigiamai – nigeriečiui nepatiko kiekvieno sezono pradžioje gyventi viešbučiuose, ieškant vietos ilgesniam apsistojimui, o vasarą vėl grįžti į Londoną ir viską pradėti nuo pradžių.
Taigi, italų kilmės treneris suteikia vis daugiau progų pasireikšti jauniems žaidėjams (kitas – Andresas Christensenas, besiruošiantis sustiprinti gynybinę liniją) ir pasitikėjimas jais auga vis labiau. Gal tai – nuomos sistemos pabaiga?
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Getty Images