Dalintis „Lietuvos vyrų rinktinė Europos kerlingo čempionate liko per žingsnį nuo medalių“

Lietuvos vyrų rinktinė Europos kerlingo čempionate liko per žingsnį nuo medalių

Naujuose Kauno ledo rūmuose baigėsi šešias dienas trukęs Europos kerlingo (akmenslydžio) čempionato C diviziono turnyras, kuriame dalyvavo devynios vyrų ir aštuonios moterų komandos.

Lietuvos vyrų rinktinė šiame turnyre liko per žingsnį nuo medalių – ketvirta. Nepaisant to, šis renginys buvo ypač svarbus Lietuvos kerlingui, mat tokio masto čempionatas mūsų šalyje surengtas pirmą kartą.

Norint surengti Europos čempionatą ar kitą Pasaulio kerlingo federacijos serijos turnyrą, neužtenka turėti ledo areną. Šiam sportui reikalingas visiškai specifinis ledas, todėl tokiems renginiams aikšteles ruošia profesionalūs ledo paruošėjai.

„Labai svarbi yra ledo temperatūra. Ji turi būti šiek tiek aukštesnė nei ledo ritulio varžybose. Dėl to ledas yra šiek tiek minkštesnis ir slidesnis. Labai svarbu arenoje yra sukontroliuoti drėgmės ir šilumos kiekį, kad būtų pagautas rasos taškas. Jo nesuvaldžius, ledas gali pasidengti šerkšnu ir akmenys tampa nebeslystantys. Šie parametrai yra labai svarbūs, norint turėti gerą ledą“, – sakė Lietuvos kerlingo asociacijos generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas.

Turnyro akimirka

Kitas svarbus dalykas – distiliuotas, dejonizuotas ar kitu būdu išvalytas vanduo. Taip daroma, kad nebūtų jokių priemaišų ir akmenys vienodu greičiu slystu kiekviename takelyje.

Už visus šiuos niuansus yra atsakingo ledo paruošėjai. Be jų joks čempionatas nebūtų surengtas kokybiškai. Reikia turėti omenyje, kad vienu metu arenoje yra žaidžiama net keturiuose takeliuose, todėl visi jie turi būti nuolat paruošti.

„Slidimas turi būti vienodas visuose takeliuose. Akmenų greitis turi būti toks pat visoje aikštelėje, nes žaidžiama į abi puses. Visus parametrus išlaiko ledo paruošėjai. Ledo arenose yra įrėminamas kerlingo takelis. Taip sumažinamas aikštelės plotis ir stengiamasi tą jį pilnai užpilti vandeniu, kad ledas taptų maksimaliai lygus. Vėliau su specialia mašina bei įranga, kuria barstomas ledas vandens lašeliais, yra išgaunamas reikalingas slidimo greitis“, – aiškino V. Zalieckas.

Įdomus faktas – per šį čempionatą Kaune Pasaulio kerlingo federacijos deleguoti ledo paruošėjai nužingsniavo po 200 km. Čia dirbo aukščiausio lygio specialistai, kurie ledą ruošė ir olimpinėms žaidynėms bei kitiems svarbiausiems renginiams.

Akmenslydžio takelio ilgis – beveik 46 m, todėl sunku suskaičiuoti, kiek kartų ledo paruošėjams teko per aikštelę žengti pirmyn bei atgal. Aiškiau pasidaro įvertintus turnyro tvarkaraštį. Per dieną Kauno ledo rūmuose būdavo sužaidžiama net 16 rungtynių. Mačai trunka po aštuonis kėlinukus, o įpusėjus rungtynėms, ledas yra dar kartą išlyginamas. Ledas taip pat buvo ruošiamas treniruotėms.

Kita įdomi detalė – per čempionatą buvo išlaistyta 15 tūkst. litrų vandens. Drėgmei matuoti ir kitiems parametrams stebėti yra įrengiami specialūs davikliai, kurie reaguoja į kokius nors neatitikimus ir tuomet yra išsprendžiama problema.

Pasak V. Zaliecko, dažniausiai tokie čempionatai yra rengiami Švedijoje arba Šveicarijoje, nes ten yra daug kerlingo klubų. Žemiausio – C – diviziono turnyrai įprastai ir rengiami pačiuose klubuose. Vis tik Lietuvos kerlingo asociacija ėmėsi iniciatyvos rengti šias pirmenybes, norėdama populiarinti šį sportą.

Su Kauno miesto bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagalba pavyko komandoms ir žiūrovams sukurti tokias sąlygas, kurios prilygsta aukštesniems divizionams.

„Prieš gaunant teisę organizuoti čempionatą buvo labai daug klausimų, užduočių. Kaip matome, rezultatas išėjo puikus. Sportininkai patenkinti tiek renginio, tiek ledo kokybe. Labai patogus buvo susisiekimas, apgyvendinimas. Manau, kad užsirekomendavome puikiai ir ateityje turėsime daugiau gražių ir didelių renginių“, – pabrėžė V. Zalieckas.

Turnyro organizavimas kainavo apie 60 tūkst. eurų. V Zalieckas skaičiuoja, kad įvertinus komandų iš užsienio skaičių, jų vizito trukmę bei išlaidas, ši suma praktiškai atsiperka. Miestas taip pat gauna daugiau reklamos, žinomumo.

V. Zalieckas sako, kad ši patirtis leidžia svajoti ir apie aukštesnio Europos pirmenybių diviziono organizavimą. Juolab, kad B divizione rungtyniauja Lietuvos moterų rinktinė. Vis tik A ir B divizionai yra rengiami kartu, o tai reiškia, kad reikėtų priimti net 52 komandas. Didžiausia problema – Lietuvoje esančių ledo arenų technologijos. Jos nėra pritaikytos kerlingo renginiams. Vis tik šią problemą įmanoma išspręsti, tik tam reikia nemažų investicijų.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Lino Žemgulio

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Ryžiai ir glitimas

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį