Lietuvos vyrų tinklinio sezonas šiemet buvo ypač intriguojantis dėl dviejų stipriausių šalies klubų kaktomušos. Dėl svarbiausių sezono titulų įnirtingai kovėsi Gargždų „Amber Volley“ ir Šiaulių „Elgos-Grafaitės-S-Sporto“ komandos.
Šiauliečiai sezono viduryje iškovojo LTF Didžiąją taurę, bet Lietuvos pirmenybėse Gargždų klubas pademonstravo charakterį ir apgynė čempionų vardą. Netrukus šiauliečiai iškovojo savotiška paguodos prizą – nugalėjo gargždiškius finale ir tapo Latvijos-Lietuvos lygos nugalėtojais.
Vienas iš „Amber Volley“ tinklinio klubo vedlių šiemet buvo Emilis Bartkus. Jis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos čempionato finalo ketverto žaidėju. Tinklininkas „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo apie praėjusį sezoną ir artimiausius planus.
Gal gali prisiminti savaitgalį Lietuvos čempionato finalus Alytuje – kas lėmė triumfą?
Manau, jog finalinis ketvertas Alytuje ilgam įstrigs atmintyje. Be galo smagu prisiminti ir dar kartą išgyventi tuos visus jausmus ir emocijas. Visos savaitės metu prieš finalinį ketvertą jautėsi kažkokia ramybė prieš audrą, prisiminus treniruotes Gargžduose. Alytuje buvo gera matyti visus komandos narius taip susikaupusius ir susikoncentravusius. Visi žinojome, kokios komandos laukia, žinojome, kad kiekvienam reikės įdėti labai daug pastangų, todėl papildomos motyvacijos ieškoti nereikėjo. Tiesiog mėgavomės paskutinėmis sezono savaitėmis.
Jautėme, kad esame patobulėję, pikti po nenusisekusios LTF Didžiosios taurės ir kad tikrai esame pajėgūs patriukšmauti šiame finaliniame ketverte. Pusfinalio rungtynės su VU komanda buvo sunkesnės tiek psichologiškai, tiek emociškai, jautėsi susikaustymas. Patekę į finalą, neturėjome ką prarasti, nes viso sezono metu rimčiau pasipriešinti Šiaulių komandai nepavykdavo. Visi šiauliečius matė kaip favoritus ir manau, jog visi šie dalykai susidėjo į vieną. Prisimenu, kaip rūbinėje prieš rungtynes visų akys degė iš noro laimėti.
Tą finalinį ketvertą visi sužaidėme puikiai, atidavėme visas jėgas, o laimėjus finalą, buvo sunku suvokti, ką padarėme, tai buvo labai saldi pergalė ir dar finale. Prisimenu, kad tik einant atsiimti apdovanojimų supratau, kad apgynėme čempionų titulą. Šių metų emocijos po finalinio ketverto buvo daug stipresnės ir pati pergalė daug saldesnė, nes praėjusiais metais mes buvome laikomi finalo favoritais ir tai nesunkiai įrodėme. Man asmeniškai ši pergalė reiškia daug daugiau nei praeitų metų. Taip, smagu laimėti, bet pernai buvau atsarginis žaidėjas ir didžiąją dalį sezono praleidau ant suolo. Šiais metais istorija kita, komandoje atlikau svarbią rolę, buvau startinio šešeto žaidėjas, todėl ir pergalė daug mielesnė. Atsiminsiu šį sezoną visada.
Minėjai, kad šiemet turėjai daug svarbesnį vaidmenį, taip pat tapai MVP. Kur labiausiai pavyko patobulėti?
Taip, jaučiuosi patobulėjęs, labai mėgstu tą jausmą, kada dirbant treniruotėse pajunti to darbo įdėtus vaisius rungtynėse ir pamatai, kad viskas ne veltui. Tada atsiranda dar didesnė motyvacija tobulėjimui, gaunasi užburtas ratas. Manau, kad praeitas sezonas Baltijos lygoje yra labai prisidėjęs prie šio sezono sėkmingo žaidimo. Nors praėjusiais metais „Amberyje“ buvau kaip atsarginis žaidėjas ir žaidybinio laiko nebuvo tiek daug, tačiau buvo sukomplektuota pajėgi komanda, žaidėme stiprioje lygoje, treniruočių procesas būdavo konkurencingas, susidarė labai palanki terpė tobulėjimui, taip pat labai patiko trenerio Austrio Štals treniravimo filosofija, iš jo labai daug išmokau, buvo gera būti to proceso dalimi ir prisidėti prie jo.
O kalbant apie patį MVP titulą, tai labai smagu, kai įdėtas darbas yra įvertinamas. Negaliu sakyti, kad man pasisekė, žinau, kad aš sunkiai dirbu treniruotėse, stengiuosi visada atiduoti visą save, neieškau pasiteisinimų ir lengviausio kelio, bet čia komandinis sportas, laimi ne vienas žaidėjas, o visa komanda. Todėl, turbūt nuskambėsiu banaliai, bet šio sezono finaliniame ketverte tą MVP titulą padalinčiau visai komandai, visi padarėme sunkų darbą ir aš be galo džiaugiuosi už visą organizaciją.
Netrukus žaidėte ir Latvijos-Lietuvos lygos finale – ko ten pritrūko?
Šiame finale pritrūko labai nedaug. Esame patys kalti, labai liūdna pralaimėti tokias rungtynes, kada penktame sete turi nemenką pranašumą ir jį lengva ranka iššvaistai. Turėjome visus šansus laimėti antrą finalą prieš Šiaulius, bet yra kaip yra. Manau, kad turėjo įtakos ir užgautos Šiaulių klubo ambicijos po Lietuvos čempionato finalų, jie tikrai norėjo atsirevanšuoti ir sužaidė geras rungtynes. Galbūt mums patiems buvo sunku susikaupti, nes anksčiau sezonas po Lietuvos čempionato finalų visada pasibaigdavo, o šiemet buvo taip, kad po Lietuvos finalinio ketverto reikėjo sužaisti dar LT-LV lygos pusfinalio seriją iki dviejų pergalių ir patį finalą.
Neįprasta sezono pabaiga, todėl buvo nelengva nusiteikti likusioms artėjančioms kovoms. Taip pat manau, kad įtakos turėjo ir žemos Cėsių salės lubos. Kadangi Šiaulių komandos padavimai buvo stiprūs, daug taškų tiesiog pasibaigdavo dėl to, nes kamuolys po priėmimo ar gynybos liesdavo lubų konstrukcijas. Finalas iš vienerių rungtynių yra labai slidus dalykas, todėl būtų be galo smagu, jei finalai ateityje būtų žaidžiami iš serijų. Šiemet komandos buvo labai apylygės, tad neabejoju, jog būtų buvusi įdomi serija.
Kokie planai šią vasarą? Ar bandysi žaisti paplūdimio tinklinį?
Šią vasarą nusprendžiau nežaisti paplūdimio tinklinio. Išvažiuoju į JAV su „Work and Travel“ programa, nes tai paskutiniai metai, kada galiu naudotis šia proga. Todėl per daug negalvodamas nusprendžiau išbandyti kažką naujo ir vasarą praleisti kitaip.
O kalbant apie salę – kokie artimiausi lūkesčiai?
Vis dažniau pagalvoju apie žaidimą užsienyje, ši mintis labai vilioja ir labai norėčiau tobulėti ir kaupti patirties bagažą svetur. Dėl ateinančio sezono dar niekas nėra aišku, nes šiais metais baigiu mokslus, galimybės geresnės išvažiuoti nerasiu, todėl vyksta svarstymai, ką daryti.
Ar turi mėgstamiausią tinklinio lygą ar šalį?
Mėgstamos lygos neturiu, paprasčiausiai domiuosi viso pasaulio naujienomis apie tinklinį. Išbandyti save užsienyje tikrai norėčiau. Noriu kaupti patirtį, žinias, kad po to jas galėčiau perduoti kitoms ateinančioms kartoms. Nors mano įgyta specialybė nieko bendro su sportu neturi, bet niekas gyvenime nežino, kaip keliai pasisuks, galbūt kada nors dirbsiu treneriu ar priklausysiu kokiam tinklinio klubui ne kaip žaidėjas ir ta sukaupta patirtis bus labai naudinga.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Andy Barisa
Mitai apie kombinuotą medžioklinį šaudymą: tuo profesionaliai užsiima ne tik vyrai