Lietuvos slidininkai atranda ekstremalų žiemos sportą

Akrobatinis slidinėjimas („freeski“) – viena efektingiausių ir ekstremaliausių žiemos sporto šakų. Galima pasidžiaugti, kad šis sportas propaguojamas ir Lietuvoje, o mūsų šalies sportininkai jau varžosi ir tarptautiniuose renginiuose.

Neseniai Italijoje vyko Europos jaunimo žiemos olimpinis festivalis, kurio „freeski“ varžybose buvo galima išvysti net keturis lietuvius – Medeinę Povilavičiūtę, Rusnę Rudzianskaitę, Pijų Baniulį bei Dovydą Vaivadą. Daugiausiai sportininkų pavyko aplenkti P. Baniuliui, kuris atskirose rungtyse užėmė 12-ą ir 14-ą vietas tarp 23 dalyvių.

Lietuvoje šis sportas vystomas Druskininkuose, kur yra „Snow arena“. Jau antrus metus gyvuoja „Freeski akademija“, kurią įkūrė Lietuvos „freeski“ rinktinės treneris Mantas Točelis. Jis taip pat yra tarptautinio lygio teisėjas.

„Visai Lietuvai yra pasiekimas, kad jau turime sportininkų šioje rungtyje. Festivalyje mūsiškių pasirodymą vertinu gerai, įgijome patirties. Turėjome pilną komandą, bet visiems sportininkams tai buvo pirmos tokio aukšto lygio varžybos“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė M. Točelis.

Treneris prisipažįsta, kad geresnius rezultatus pasiekti sutrukdė patirties stygius ir iš to sekęs jaudulys. Kad viskas yra įmanoma parodė estai, kurie Europos jaunimo olimpiniame festivalyje iškovojo du medalius būtent „freeski“ rungtyse, nors uždaros sniego arenos jie neturi.

„Jeigu viską būtume atlikę idealiai, tai P. Baniulis būtų tikrai patekęs į finalą. Pavyzdžiui, „Slopestyle“ rungtyje sidabrą iškovojęs estas Stefanas Sorokinas pagal sudėtingumą pasirinko lengvesnį nusileidimą, tačiau jis buvo daug tiksliau išpildytas. Pamatėme, kad rezultatus lėmė ir oro sąlygos, nes nemažai sportininkų finale krito ir taip kiti dalyviai galėjo pasigerinti pozicijas“, – pasakojo M. Točelis.

Nors estai neturi žiemos sporto arenos, tačiau jie dalyvauja nemažai „freeski“ varžybų, todėl jų patirtis gerokai didesnė nei lietuvių.

Minėtoje Druskininkų „Snow arenoje“ susipažinti su „freeski“ sportu gali kiekvienas norintis. M. Točelis prisipažįsta, kad akrobatinis slidinėjimas reikalauja gimnastikos elementų, bet ne viskas taip paprasta.

„Man yra sakę, kad reikia pasikviesti gimnastą, išmokinti jį šliuožti slidėmis ir bus gerai, bet iš tiesų nėra skirtumo, ar gimnastas pradėtų užsiimti „freeski“ sportu, ar koks nors motyvuotas slidininkas. Abiem atvejais reikėtų labai daug dirbti, o sportuoti gali visi“, – sakė M. Točelis.

Tiesa, pasak jo, „Freeski akademijoje“ sportuoja tik aktyvūs ir motyvuoti žmonės, nes šios organizacijos veikla yra itin aktyvi – su įvairiomis išvykomis bei dalyvavimais varžybose.

Treneris džiaugiasi, kad sąlygos Druskininkuose kasmet gerėja. Jau yra įsigytas specialus vamzdis, naudojamas „slopestyle“ rungtyje. Šuoliai gali būti atliekami ant specialaus batuto ir oro pagalvių, todėl treniruotės yra saugios.

„Bazinius dalykus iki tam tikro lygio tikrai galima išmokti ir Lietuvoje. Liūdna, kad dabar pas mus žiemos nepastovios. Žinoma, turime areną, bet ji labiau išnaudojama kalnų slidinėjimui. Visgi profesionaliems kalnų slidininkams reikia tikrų ir statesnių kalnų, ko nėra „Snow arenoje“. Tuo tarpu mums jos puikiai užtenka, nes vamzdis yra toks pat tiek kalnuose, tiek čia“, – aiškino M. Točelis.

Nors šis sportas yra ekstremalus, traumos čia nėra toks dažnas reiškinys kaip daug kas įsivaizduoja. M. Točelio teigimu, „freeski“ sportininkai prie sudėtingiausių šuolių pratinami palaipsniui.

„Iš pradžių triuką atliekame ant batuto, vėliau – ant pagalvės ir tik po to – ant sniego. Taip pat yra triukų sezoniškumas. Iš pradžių treniruojamės ant vamzdžių, kad po vasaros vėl pajaustume slides. Tuomet treniruotės vyksta ant tramplinų, kur daug ko naujo dar nedarome, kad apsisaugotume nuo traumų. Artėjant pavasariui, pradedame mokintis naujus triukus, nes pats sniegas jau būna minkštesnis. Bet kokiu atveju, jei ir nepasiseka, krentama yra ant sniego. Tai kur kas saugiau nei, pavyzdžiui, krentant ant asfalto važiuojant riedlente ar BMX dviračiais“, – kalbėjo M. Točelis.

Sportuojant „freeski“, didžiausia apkrova tenka keliams ir raiščiams. Dėl to labai svarbūs yra geras fizinis pasirengimas bei apšilimas.

M. Točelis neslepia, kad jo visas gyvenimas susijęs su „freeski“ sportu. Šis sportas sparčiai populiarėja visame pasaulyje ir lietuviams reikės neatsilikti nuo naujų tendencijų.

„Reikia labai daug domėtis, kad sužinočiau visas šio sporto aktualijas ir galėčiau teisėjauti aukšto lygio varžybose. Snieglenčių ir „freeski“ sportai kitokie nei įprasti mums ir jų teisėjavimas žymiai sudėtingesnis. Dauguma šio sporto aukšto lygio teisėjų yra patys buvę sportininkai ir turi sukaupę didelį bagažą žinių, o šios žinios praverčia treniruojant, nes žinau, ko reikia norint varžybose iškovoti medalius. Didžiausias sunkumas mums – rėmėjų ir finansavimo paieškos“, – pripažino M. Točelis.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Manto Točelio