Kineziterapija yra viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, grįsta tuo, kad tinkamas kūno judesys padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti kaulų, raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcinę būklę. Natūralu, kad be kineziterapijos šiais laikais neapsieina profesionalus sportas.
Tokijo olimpinėse žaidynėse su Lietuvos rinktine dalyvavusi kineziterapeutė Rasa Batulevičiūtė sako, jog nepaisant visų šiuolaikinių technologijų, pagrindinis kineziterapeuto įrankis yra rankos ir protas.
„Kiekvienas kineziterapeutas turi savo testavimo ir gydymo metodikas, tam galima naudoti daugybę priemonių. Pavyzdžiui, raumenų testavimui gali būti naudojama „Redcord“, „Biodex“ įranga, įvairūs dinamometrai, amplitudes vertiname goniometro (speciali liniuotė) pagalba, yra įvairių priemonių pusiausvyros būklei nustatyti. Gydymui naudojami įvairūs fizioterapijos aparatai“, – aiškino R. Batulevičiūtė.
Pažengusių technologijų yra ir daugiau. Elektromiografo pagalba galima nustatyti atskiro raumens, nervo būklę. Pacientams po insulto ar sunkių smegenų traumų naudojami įvairūs robotai, kurių dėka žmogus gali vaikščioti, judinti rankas ir pirštus.
„Tačiau jei atvejis nėra labai sudėtingas, ir be šių priemonių kineziterapeutas nėra beginklis. Daug dalykų galime nustatyti apžiūrint, paliečiant, stebint kaip atliekami pratimai ir t.t. Jau vien kai pacientas įeina į kabinetą, mes stebime, kaip jis juda, kokia eisena, veido mimika, nuotaika, balso intonacija – kiekviena detalė mums suteikia informacijos apie sveikatą.
Pradžioje surenkame anamnezę, nes mums svarbu žinoti profesiją, hobius, amžių, kaip ir kada atsirado skausmas ir pan. Tuomet apžiūros metu įvertiname laikyseną, kuri išduoda tam tikrus įpročius. Jau tada galime pamatyti, kurie raumenys yra nusilpę, kurie dirba per daug ir sutrumpėja. Tada rankomis apčiuopiant galime įvertinti raumenų tonusą, fascijos įtampą, ieškome skausmo priežasties ribotose amplitudėse, stuburo slankstelių hiper arba hipo-mobilume“, – sakė R. Batulevičiūtė.
Pasak specialistės, žmonėms gali skaudėti nugaras vienodai, bet skausmų priežastys gali būti visiškai skirtingos. Dažnai įvairios priemonės ar įranga naudojama tik siekiant didesnio tikslumo arba patvirtinant/paneigiant tam tikras hipotezes.
Darbas su profesionaliais sportininkais nėra paprastas. R. Batulevičiūtė sutinka, kad sunkiausia yra laviruoti tarp kineziterapijos kokybės ir trukmės.
„Esant traumai, turi per kuo trumpesnį laiką paruošti sportininką treniruotėms ar varžyboms. Sportinę formą prarasti paprasta, o išugdyti kainuoja daug laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, esant nekomplikuotam kaulo lūžiui, paprastam žmogui skiriama apie 5 savaites poilsio, bet sportininkui leidžiama pradėti judėti po 2-3 savaičių“, – aiškino kineziterapeutė.
Viskas būtų paprasta, jei nežinotume, kad tokia skuba gali ateityje sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, todėl dažnai reikia pasverti riziką.
„Sportininkų skausmo priežastys dažniausiai yra susijusios su per dideliu pasikartojančiu krūviu, todėl jeigu kineziterapeutas yra pasigilinęs į sporto šakos biomechaniką, traumos pobūdį ir priežastį atpažinti nėra sunku. Irkluotojas dažnai kenčia apatinės nugaros skausmus, patiria šonkaulių stresinius lūžius, bėgikas patiria apatinės galūnės sąnarių traumas, čiurnos ar blauzdikaulių stresinius lūžiu ir pan.“, – kalbėjo R. Batulevičiūtė.
Tiek olimpinėse žaidynėse, tiek kitose svarbiausiose sporto varžybose kineziterapeutams tenka užsiimti traumų profilaktika – pramankštos prieš pagrindinę treniruotės dalį, stabilizacijos pratimai liemens raumenims, masažai po treniruočių.
„Jeigu visgi trauma įvyksta, ieškome skausmo priežasties įvairiais testavimo būdais, stengiamės kuo greičiau sumažinti skausmus įvairiomis fizioterapijos priemonėmis (krioterapija, eletrostimuliacija, limfodrenažas), kinesioteipavimu, masažu, specifiniais pratimais ir pan.“, – sakė R. Batulevičiūtė.
Sporte plačiai naudojami maisto papildai, tačiau jie dažniausiai paliekami sporto gydytojo kompetencijai, atsižvelgiant į kraujo tyrimo duomenis.
„Kineziterapeutas teisiškai negali rekomenduoti maisto papildų. Kraujo rodiklius sportininkas legaliai gali gerinti ne tik maisto papildais, bet ir, kas dabar labai populiaru, stovyklose kalnuose, kur oras yra retesnis ir krūvio metu organizmas yra priverstas gaminti daugiau kraujo kūnelių, ko pasekoje didėja sportininko ištvermė“, – teigė kineziterapeutė.
Kineziterapijos naudą kasmet pastebi vis daugiau žmonių. R. Batulevičiūtė pastebi, kad pasyviąją kineziterapiją (masažai, teipavimas ir pan.) keičia aktyvi (pratimai). Sakoma, jog pratimais galima pakeisti masažą, bet pratimų masažais – ne. Taip pat modernėja kineziterapijos priemonės, kurios padeda tiksliau nustatyti fizinę būklę ir detaliai stebėti jos pokyčius.
Savaime suprantama, kad kineziterapijos mokslas reikalauja daug ir nuolat atsinaujinančių žinių. R. Batulevičiūtė taip pat daug dėmesio skiria saviugdai ir nuolat skaito metodinę medžiagą. Ji sutinka, kad tai, kas buvo teigiama prieš 5 metus, dabar gali visai nebeturėti prasmės. Pavyzdžiui, „mirties traukos“ pratimas buvo laikomas žalojančiu ir pavojingu, bet dabar jis plačiai naudojamas reabilitacijoje.
„Prisimenu, kai dar buvau studentė, vieną savaitgalį dalyvavau seminare, kuris man pasirodė labai naudingas, o kitą savaitgalį nuvažiavau į kitą paskaitą, kur paneigė visa pirmo seminaro informaciją. Tuo metu mane toks profesijos nekonkretumas labai erzino , bet dabar žavi, nes atveria galimybes kūrybiškumui, interpretacijai ir suvokimui, koks unikalus yra kiekvieno kūnas“, – šypsojosi specialistė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Pilatesas – visiems tinkantis metodas, atveriantis kelią link svarbiausio gyvenimo lobio