Jau dešimt metų mūsų šalyje veikia Lietuvos neįgaliųjų teniso klubas (LNTK), kurio vizija – išplėtoti šį sportą Baltijos šalyse ir tapti tarptautiniu regioniniu projektu, suteikiančiu galimybę visiems norintiems neįgaliesiems užsiimti aktyvia teniso veikla.
Klubas siekia kelti žmonių gerovę, mažinti socialinę atskirtį, sudaryti neįgaliesiems lygias galimybes su kitais visuomenės nariais sportinės veiklos srityje. Taip pat – gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją, skatinant geros kokybės užimtumą ir sveiką sportinę veiklą.
Apie klubo veiklą ir neįgaliųjų teniso situaciją Lietuvoje „SportlandMagazine.lt“ pakalbino Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo administratorių Michailą Leviną.
Kada ir kodėl buvo įkurtas LNTK?
Pasaulyje neįgaliųjų tenisas egzistuoja nuo 1976 metų ir sparčiai išplito. Lietuvoje jis atsirado prieš dešimt metų. LNTK atsiradimo iniciatoriai buvo klubo prezidentė Ana Staševičienė ir viceprezidentas Aleksandras Pacevičius. Šiuo metu veiklą vykdome tik Vilniaus regione.
Ar buvo žmonių poreikis žaisti neįgaliųjų tenisą, ar patys ieškojote būsimų žaidėjų?
Patys pradėjome kalbėtis su neįgaliaisiais, ieškoti žmonių, kuriems tai būtų aktualu. Tą darome iki šiol. Stengiamės, kad būtų kuo daugiau vaikų ir suaugusių.
Ar per dešimt metų atsirado kokia nors tendencija? Žaidėjų skaičius auga?
Per dešimtmetį pasikeitė nemažai žaidėjų. Šiuo metu pas mus treniruojasi devyni suaugusieji ir šeši vaikai. Galima sakyti, kad žaidėjų skaičius šiek tiek didėja. Esame išsikėlę tikslą kitais metais turėti 10 vaikų ir 14-15 suaugusių.
Kokia organizacine veikla užsiimate?
Nuolat stengiamės kelti mūsų žaidėjų meistriškumą, organizuojame du Tarptautinės teniso federacijos (ITF) turnyrus. Vienas vyksta pavasarį, o kitas – vasarą. Į šiuos turnyrus susirenka sportininkai iš viso pasaulio. Viename turnyre dalyvauja apie 30-35 dalyvius. Kai kurie turi labai aukštus ITF reitingus. Mūsų klubo nariai varžosi šiuose turnyruose, stengiasi gerai pasirodyti.
Kokia situacija su mūsų žaidėjų lygiu?
Turime keletą gerų žaidėjų. Anksčiau mes neturėjome moterų komandos, todėl labai džiaugiamės, kad dabar klube yra ir tenisininkės. Turime perspektyvią žaidėją Agniešką Toločko, kuri dalyvauja turnyruose ir jau dabar pradeda rodyti neblogus rezultatus. Du žaidėjai – Aleksandras Olechnovičius ir Aleksandras Pacevičius – yra gana patyrę ir dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Kokios sąlygos Lietuvoje tenisą žaisti neįgaliesiems ir kokie didžiausi iššūkiai?
Lietuvoje dabar yra geros sąlygos žaisti tenisą. Turime moderniausią SEB areną, kuri atitinka visus reikalavimus sportuoti tiek sveikiems, tiek neįgaliems žmonėms. Ši vieta yra pagrindinė mūsų bazė, kur vyksta treniruotės. Vaikų treniruotės dažnai vyksta „Teniso salos“ kortuose Riešėje.
Pagrindiniai iššūkiai – finansiniai dalykai. Mes savo klubo nariams visas paslaugas suteikiame nemokamai. Mes turime kažkokiu būdu pritraukti finansus. Tą darome rašydami valstybinius projektus, ieškodami rėmėjų. Kitas iššūkis – trenerių, dirbančių su neįgaliaisiais, trūkumas. Šiuo klausimu neturime stabilumo. Nelengvas darbas – prikviesti naujus žaidėjus. Viešiname savo veiklą socialiniuose tinkluose, reabilitacijos centruose, ligoninėse, bet pritraukti žmones į tenisą sudėtinga. Veikia ir psichologinis momentas, baimė.
Ar turite paralimpinių svajonių?
Žinoma, kad svajojame apie paralimpines žaidynes. Stengiamės auginti žaidėjus, vežti juos į tarptautinius turnyrus. Tikimės, kad su laiku mūsų žaidėjai galės atstovauti Lietuvai didžiausiuose turnyruose, pasaulio čempionatuose ir paralimpinėse žaidynėse. Mūsų veikla neapsiriboja vien tik žaidėjų ugdymu. Šiuo metu deramės su ITF (International Tennis Federation) dėl galimybės Lietuvoje organizuoti 2021 metų pasaulio neįgaliųjų čempionato atranką. Kitais metais pas mus atvyks ITF atstovai, kurie įvertins sąlygas. Jei viskas tiks, tikėtina, kad Lietuva pirmą kartą turės tokį stambų šio sporto renginį. Atrankoje dalyvautų apie 100 dalyvių.
Kokią naudą šis sportas suteikia vaikams?
Vaikų grupė subūrėme 2017 metais. Treniruotes jiems veda Ričardo Berankio sesuo Lina Berankytė-Astrauskienė. Esame jai labai dėkingi, kad ji geranoriškai sutiko pradėti šią veiklą. Po truputį mūsų vaikai auga kaip sportininkai, pradeda dalyvauti turnyruose, keletas iš jų liepos mėnesį buvo išvykę į tarptautinę stovyklą Nyderlanduose. Ši sporto šaka yra naudinga keliais aspektais. Visų pirma – vaikai gali išeiti iš namų ir nebūna uždaryti tarp keturių sienų. Visų antra – vaikai juda, gauna sportinį krūvį, o svarbiausia – jie bendrauja, socialiai integruojasi į gyvenimą, išvengia psichologinių kompleksų. Vaikai būna žvalūs, geros nuotaikos. Tai yra taip pat labai svarbu.
Tai didžiąją dalį žmonių, kurie pradeda žaisti neįgaliųjų tenisą, pavyksta išlaikyti?
Vaikai labai noriai dalyvauja treniruotėse, bet reikia atsiminti, kad tai yra neįgalieji. Būna įvairių situacijų dėl sveikatos. Dažniausiai treniruotės nutrūksta dėl sveikatos problemų. Kai kuriems reikia padaryti pertrauką, kai kuriems atliekamos operacijos. Bet ilgalaikėje perspektyvoje dauguma vaikų vystosi, tobulėja ir auga kaip sportininkai, kaip emociškai sveiki žmonės.
Neįgaliųjų teniso galimybės Lietuvoje
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Nataljos Novikovos ir Aleksandro Pacevičiaus
Geriausi metų lengvaatlečiai – Vaiciukevičiūtė, Matusevičius ir Andriukaitytė