Jeigu Kauno mariose matote skriejančius motorlaivius, tai didelė tikimybė, kad viename iš laivų savo sugebėjimus demonstruoja žavi lietuvaitė Nida Kilinskaitė. Nepaisant jauno amžiaus, ji jau gali pasigirti įspūdingomis pergalėmis.
2017 metais ji tapo Europos čempione GT 250 klasėje. 2020 metais ji iškovojo GT15 klasės Europos pirmenybių bronzą. Šių metų birželio mėnesį N. Kilinskaitė varžėsi Europos čempionate Suomijoje. Mūsiškė tapo čempione ir ji buvo apdovanota aukso medaliu, o jos garbei sugrotas Lietuvos himnas. Visgi netrukus sekė skaudi žinia – išardžius variklį, rasti pažeidimai, todėl mūsiškė buvo diskvalifikuota.
Nepaisant to, N. Kilinskaitė į ateitį žiūri pozityviai ir sieks dar kartą sugrįžti ant aukščiausios apdovanojimų pakylos.
Kaip ir kada susidomėjai motorlaivių sportu?, – Sportlandmagazine.lt paklausė N. Kilinskaitės
Sportinį laivą pirmą kartą išvydau 2015 metais Zarasuose vykusiose „Formulės-2“ varžybose. Į jas mane atsivežė tėtis, kuris taip pat anksčiau sportuodavo šį motorlaivių sportą. Jis ir pasiūlė pabandyti. Vos tik įsėdus į laivelį, užsidegiau entuziazmu. Patiko greitis bei adrenalinas plaukiant, dalyvaujant varžybose. Taip pat pakerėjo tokia nuostabi ir šilta atmosfera mano komandoje bei tarp kitų sportininkų. Visi palaikė ir skatino eiti toliau.
Ar niekada nebuvo baimės ar nerimo greitai lekiant vandeniu?
Iš pat pradžių, tik pradėjus sportuoti su motorlaiviais, baimės buvo tikrai nemažai. Bijodavau prie manęs artėjančių laivų, avarijų, apsivertimų, tačiau ta baimė su kiekvienomis varžybomis vis traukėsi, kol visiškai dingo. Na, o nerimą vis dar tenka patirti beveik visada. Daugiausiai streso būna prieš pat startą, kai visi laivai stovi išsirikiavę ir laukia signalo, kuris leidžia startuoti. Kai tik signalas duodamas ir varikliai pradeda dirbti, atrodo lyg viskas aplink išnyktų. Kartu išnyksta ir jaučiamas didelis nerimas. Tiek avarijų, tiek apsivertimų esu turėjusi gana daug, tad jos jau ir atrodo nebe tokios baisios ir gąsdinančios.
Kokių savybių reikia norint vairuoti motorlaivį?
Manyčiau, kad norint vairuoti motorlaivį, nesvarbu, kokios yra tavo savybės. Jeigu turi noro ir užsidegimo – viskas įmanoma.
2017 metais tapai Europos čempione. Kokie prisiminimai iš tų varžybų?
Buvo tikrai sunku suvokti, kad pasiekiau tokią didelę pergalę. Čempionate akys žibėjo, o šypsena siekė ausis. Dar ir dabar prisiminimai kelia džiaugsmą.
Šiemet tapai galingesnių motorlaivių Europos čempione, bet dėl variklio ardymo pažeidimų buvai diskvalifikuota. Ar labai išgyvenai tą momentą?
Buvo labai nemalonu ir liūdna, tačiau yra kaip yra ir reikia su tuo susitaikyti. Įkvėpimo suteikia tas faktas, jog iš tokių akimirkų mes mokomės, tobulėjam bei kitą kartą galim pasirodyti dar geriau.
Ar teisinga, kad merginos ir vaikinai varžosi kartu?
Šiame sporte svarbiausia ne tai, kiek turi jėgos, o tai, kiek esi įgijęs praktikos ir patirties. Taip pat – kiek darbo ir pastangų įdedi. Tad manau, jog tikrai teisinga, kad merginos varžosi kartu su vaikinais.
Kur vyksta tavo treniruotės?
Šiuo metu treniruojuosi Kauno mariose, kur neseniai įsikūrė kvapą gniaužianti motorlaivių akademija. Joje pradėti mokytis motorlaivio vairavimo pagrindų jau gali net vaikai nuo 6 metų.
Taip pat lankai tenisą ir lengvąją atletiką. Ar pavyksta viską suspėti?
Stengiuosi suspėti. Aišku, dienotvarkė būna tikrai įtempta, bet kuo daugiau veiki, tuo daugiau spėji. Man kiekviena sporto šaka labai svarbi ir papildo viena kitą, bet vasaros metu didžiausiąją dalį laiko praleidžiu su motorlaiviais.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Raul Harro ir asmeninio archyvo