Meninė gimnastika – tai tik moterų kultivuojama sporto šaka, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos elementų deriniai, atliekami pagal muziką naudojant mažus įrankius: lanką, kamuolį, kuokeles ir kaspiną.
Pastaruosius keletą metų Lietuvoje dominuoja Erikos Čipkienės auklėtinė Fausta Šostaikaitė. Ji šiemet apgynė Lietuvos čempionės vardą, taip pat sėkmingai varžosi įvairiose tarptautinėse varžybose užsienyje. Lietuvos garbę ji nuolat gina pasaulio, Europos čempionatuose bei pasaulio taurės varžybose.
„Sportlandmagazine.lt“ ji papasakojo apie savo pašaukimą meninei gimnastikai, šio sporto sunkumus bei tikslus.
Kaip susidomėjai menine gimnastika?
Pirmas mano prisiminimas apie meninę gimnastiką yra „Lietuvos talentų“ laida per televiziją, berods 2009 metais, kuomet rodė dvi mergaites su spalvotais ir blizgančiais kostiumėliais, su kaspinu ir kuokelėmis. Atsimenu kaip man patiko jų pasirodymas. Netikėtas sutapimas, bet 2010 metų rudenį į mano darželį atvažiavo gimnastikos trenerė E. Čipkienė, kuri ieškojo mergaičių gimnastikos užsiėmimams.
Man tuomet buvo šešeri ir tai pakankamai vėlus amžius pradėti lankyti meninę gimnastiką, bet tuo metu aš jau buvau porą savaičių lankiusi baletą ir mokėjau kažkokius bazinius dalykus – špagatą, virvutę ir pan. Dėl to trenerė pasiūlė pabandyti ir gimnastiką.
Kas sunkiausia šiame sporte? Kaip randi motyvacijos nepasiduoti?
Mūsų sportas susideda iš labai daug detalių ir kiekviena iš jų labai svarbi. Jeigu kažkur yra spraga, visas „mechanizmas“ gali sustoti. Mano nuomone, svarbiausios yra dvi pasiruošimo dalys – fizinė ir psichologinė. Viena be kitos jos neduoda jokios naudos sportininkui. Dėl to labai svarbu jausti ir kontroliuoti save, kad reikiamu momentu galėtum parodyti savo maksimumą. Manau tai ir yra sunkiausia.
Man sunkiausias laikotarpis buvo paskutiniai metai jaunimo grupėje ir perėjimas į suaugusiųjų sportą. Buvo ir labai daug traumų, ir morališkai taip pat buvo labai sunku save nuteikti tiek treniruotėms, tiek varžyboms, dėl to buvo gana daug prastų ir labai nesėkmingų startų. Tada buvo svarbiausi palaikymas iš artimųjų ir tikėjimas, kad viskas, kas geriausia, dar prieš akis. Didžiausia motyvacija man yra matyti rezultatą ir suprasti, kad ne veltui įdėjai daug pastangų. Taip pat mergaitės, kurios lygiuojasi į mane ir sako, jog esu jų autoritetas. Tai ne tik prideda pasitikėjimo savimi, bet ir atsakomybės prieš jas.
Kaip atrodo tavo sezonas? Kada sieki įgyti geriausią formą?
Mano sezonas priklauso nuo to, kada vyksta Europos ir pasaulio čempionatai. Europos dažniausiai būna gegužės-birželio mėnesiais, pasaulio – rugpjūtį arba rugsėjį. Svarbesnių varžybų sezonas prasideda vasario pradžioje. Dažnai tai būna „Grand Prix“ varžybos Tartu (Estija) „Miss Valentina“. Tai mano mylimiausios sezono varžybos. Vėliau prasideda pasaulio taurės etapai, Lietuvos daugiakovės bei atskirų įrankių čempionatai.
Visuomet su trenerėmis stengiamės taip paskirstyti krūvį, kad geriausia forma būtų per Europos čempionatą. Po jo turiu porą savaičių poilsio, o vėliau grįžtame prie treniruočių. Kasmet važiuojame dviem savaitėms į Druskininkus, į stovyklą, kur prasideda pasiruošimas pasaulio pirmenybėms. Po jų varžybų laikotarpis nebe toks intensyvus ir kasmet būna skirtingas. Viskas priklauso nuo to, kokia yra fizinė būklė – kartais norisi daugiau poilsio ir laiko naujoms programoms, o kartais atvirkščiai – daugiau ir kuo įvairesnių varžybų.
Neseniai apgynei Lietuvos čempionės titulą daugiakovėje. Ar pergalės Lietuvoje vis dar teikia tokį patį malonumą?
Suaugusių grupėje nugalėjau trečius metus iš eilės (daugiakovėje). Psichologiškai man visada Lietuvos čempionatai būdavo sunkesnės varžybos negu turnyrai užsienyje. Šiemet buvo visai kitaip. Palyginus su praėjusiais metais, manau, buvau ramesnė ir labiau pasitikinti savimi. Kiekviena pergalė man yra vienodai reikšminga, dėl to ji niekuo nesiskiria nuo 2021-ųjų ar 2022-ųjų.
Sportuojate su penkiais įrankiais. Su kuriais tau labiausiai patinka atlikti pratimus?
Iš viso meninėje gimnastikoje yra penki įrankiai, tačiau šokdynė liko tik grupiniuose pratimuose ir, jeigu neklystu, paskutiniam sezonui. Individualiose varžybose mes jau jos nepamatysime tarptautinėje arenoje. Dabar jaunimas ir suaugusios dalyvauja 4 pratimuose – su lanku, kamuoliu, kuokelėmis, kaspinu. Mums svarbu mokėti vienodai gerai valdyti visus įrankius, nes daugiausia turime daugiakovės varžybų.
Teko matyti, kad žadi sportuoti dar 2-3 metus. Kokios yra tavo likusios svajonės?
Kiekvienais metais sakau, kad noriu pasilikti sporte dar 2-3 metams, dėl to čia nuspėti nelabai pavyks. Jeigu fiziškai būsiu pajėgi, labai norėčiau atstovauti Lietuvai 2025 metų Europos čempionate, kuris vyks Taline (Estija). Kiek žinau, tai pirmosios tokio aukšto rango varžybos Baltijos šalyse. Taip pat svarbi bus Universiada. Kadangi šiais metais dalyvauti dar negalėsiu, kita vyks 2025 metais.
Dabar man svarbiausia išmokti dalyvauti varžybose stabiliai ir užtikrintai, tai yra didžiausias tikslas ir siekis šiai dienai.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Daugiau nei 1000 konkurentų aplenkęs Erikas Scheidt padovanojo Lietuvai sidabrą