Favoritų startai dvejonių prieš Europos čempionatą nesukėlė. Užtvindytame Palangos stadione prasidėjusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate įtikinamas pergales iškovojo bei į Berlyną su gera nuotaika vyks stipriausias planetos disko metikas, naujieji šalies rekordininkai bei tokio rango varžybose debiutuosiantys lengvaatlečiai.
Vyrų disko metimo rungtyje prieš varžybas iškeltą tikslą – numesti bent 67 metrus – įvykdė pasaulio čempionas Andrius Gudžius. Geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas, pučiant diskininkams nepalankiam vėjui, įrankį numetė 67,21 m.
„Prieš varžybas sakiau, kad 67 ir daugiau būtų gerai, tad planas įvykdytas. Šiandien sąlygos buvo labai sudėtingos, kai atvykau į stadioną, galvojau, jog bus prasčiau. Tai buvo paskutinė repeticija prieš Europos čempionatą ir ja esu labai patenkintas – startas įkvėpė pasitikėjimo prieš Berlyną“, – džiaugėsi A. Gudžius.
Iš dešimties tolimiausių šių metų metimų pasaulyje lietuviui priklauso net šeši. Toliau už A. Gudžių nemetė nė vienas europietis, o aršiausią konkurenciją Berlyne turėtų sudaryti švedas Danielis Stahlis bei austras Lukas Weisshaidingeris.
„Europos čempionate visiems sąlygos vienodos, ten vėjo greičiausiai nebus, nes Berlyno stadionas didelis ir uždaras – rezultatai bus tikresni. Galima tikėtis to, ką darome treniruotėse“, – užuominą užmetė A. Gudžius, treniruočių metu ne kartą diską nusviedęs už 70 metrų ribos.
Beje, pirmu Lietuvos čempionato medaliu – bronza – pasidabino Virgilijaus Aleknos sūnus Martynas: jaunimo grupėje besivaržantis lengvaatletis suaugusiųjų svorio įrankį numetė 54 metrus.
Sėkmingai šalies pirmenybėse startavo ir abu šią vasarą Lietuvos rekordus pasiekę atletai – Agnė Šerkšnienė laimėjo 400 m bėgimą, o Simas Bertašius buvo nepralenkiamas 1500 m nuotolyje. Šveicarijoje gyvenanti A. Šerkšnienė 400 m nubėgo per 52,03 sek. bei iškovojo šeštą šalies pirmenybių aukso medalį karjeroje.
„Rezultatą vertinu gerai, nes varžybos turbūt buvo labiausiai vėjuotos šį sezoną. Turėjau dvi savaitės su dideliu krūviu ir treneris įspėjo, kad gali būti tiek gerai, tiek nelabai. Manau, viskas yra gerai, – šypsojosi A. Šerkšnienė. – Labai smagu bėgti Lietuvoje. Buvo netikėta, kad kai susikaupiau varžyboms, atėjau į stadioną, sutikau tiek daug pažįstamų veidų – po startų Šveicarijoje tai atrodo neįprasta.“
Šiemet sportininkė pasiekė septynis Lietuvos rekordus, o tarp europiečių 400 m distancijoje turi trečią sezono rezultatą (50,99 sek.).
„Negaliu paaiškinti vieno dalyko – kodėl būtent dabar taip viskas susidėjo. Įdėjau daug sunkaus darbo, atsigavau po gimdymo ir viskas grįžo į savas vietas. Dar buvo ir sėkmės, nes, pavyzdžiui, 200 metrų šį sezoną visada pavėjui, o bėgant prieš vėją rekordų nebūtų“, – pastebėjo iki pat Europos čempionato Palangoje stovyklausianti A. Šerkšnienė.
Tiek ji, tiek S. Bertašius pasiekė Lietuvos čempionatų rekordus. Pastarasis 1500 m nubėgo per 3 min. 39,78 sek.
„Negalima kaskart tikėtis Lietuvos rekordo, bet apetitas kyla bevalgant. Norisi gerinti rezultatą, bet atsižvelgiant į sąlygas ir konkurencijos stoką, rezultatas yra neblogas. Manau, Europos čempionate būsiu dar geresnės sportinės formos“, – vylėsi S. Bertašius.
Startas Berlyne vilniečiui taps debiutiniu tokio rango varžybose – lengvaatletis nėra dalyvavęs net ir jaunesnių amžiaus grupių Europos čempionatuose.
„Jau pripratau prie minties, kad dalyvausiu pačio aukščiausio rango varžybose Europoje, nes normatyvą įvykdžiau sezono pradžioje. Manau, viskas bus gerai. Prieš savaitę Prancūzijoje turėjau sėkmingą repeticiją, bėgau su aukšto lygio sportininkais ir galėjau išbandyti taktinę kovą. Viskas praėjo sklandžiai, tad ir Europos čempionate turėtų būti taip pat – finalas yra įmanomas“, – savo jėgomis tiki S. Bertašius.
Vyrų šuolių į aukštį Lietuvos čempionu tapo Adrijus Glebauskas. Lengvaatletis įveikė 223 cm bei bandė pasiekti naują asmeninį rekordą – peršokti 227 cm. Vienas iš trijų šuolių – antrasis – buvo arti sėkmingo.
„223 cm – neblogas rezultatas, pasibandžiau ir ant didesnio aukščio ir tie šuoliai buvo gana neblogi. Žinant, kad Palangoje šuolininkams į aukštį danga yra kiek minkštoka, rezultatas neblogas, – pasirodymą komentavo A. Glebauskas. – Minimalus tikslas buvo peršokti daugiau nei 220 cm. Negalvojau nei apie asmeninį rekordą, nei šiaip apie kokį kitą rezultatą, tiesiog norėjau gerai atlikti šuolius – tą padaryti pavyko.“
Sportininko taip pat laukia startas Berlyne – Europos čempionato normatyvą (226 cm) jis įvykdė dar birželį.
Du Lietuvos čempionės titulus per kelias valandas iškovojo Ieva Zarankaitė – sportininkė laimėjo rutulio stūmimą (15,96 m) bei disko metimą (55,62 m). JAV studijuojanti uteniškė jau yra įvykdžiusi abiejų rungčių Europos čempionato normatyvus, o Palangoje pasiekė geriausius karjeros rezultatus Lietuvos stadionuose.
„Rezultatai tikrai gana geri, Lietuvos stadionuose nesu metusi toliau. Tai labai džiugina, dar padirbsime, o Europos čempionate dalyvausiu ir disko metime, ir rutulio stūmime. Tarp rungčių bus dvi dienos poilsio, bandysime kovoti dėl dvyliktuko“, – sėkminga diena džiaugėsi I. Zarankaitė.
Sportininkei šalies pirmenybės buvo pirmos varžybos po kone pusantro mėnesio pertraukos. To priežastis – noras atsistatyti po sezono JAV bei tinkamai pasiruošti svarbiausioms metų varžyboms.
„Po NCAA čempionato truputį pailsėjau, reikėjo atsigauti. Po to vėl grįžau į treniruočių ritmą, sunkiai dirbome, o sezono tikslas yra Europos čempionatas. Kai sunkiu krūviu dirbi, tai dalyvavimas varžybose nėra tikslingas“, – tikino metikė.
Greta Europos čempionato normatyvų bėgo barjerininkas Rapolas Saulius (13,95 sek.) bei sprinteriai Karolina Deliautaitė (11,54 sek.) ir Kostas Skrabulis (10,49 sek.). Beje, pastarasis tapo trečiu vienos šeimos atstovu, iškovojusiu Lietuvos čempiono titulą 100 m rungtyje – tą pavyko padaryti jo tėvui Eimantui bei broliui Martui.
Antroji diena
Antrą varžybų dieną buvo pasiekti aštuoni geriausi šalies sezono rezultatai, prie istorinių rezultatų priartėjo sprinteris ir ypač gera sportine forma nudžiugino ieties metikai.
Moterų 800 metrų bėgime triumfavo Eglė Balčiūnaitė. Praėjusių metų pasaulio čempionato pusfinalio dalyvė nuotolį įveikė per 2 min. 4,22 sek. bei pasiekė Lietuvos sezono rekordą. Didžiąją dalį distancijos lengvaatletė bėgo už Monikos Elenskos nugaros, o į priekį išsiveržė atlikdama spurtą likus 100 m iki finišo tiesiosios.
„Konkrečios strategijos neturėjau, tiesiog laikiausi iki galo ir bėgau maksimalius 800 metrų. Su kiekvienu startu norisi bėgti vis greičiau ir rodyti geriausią sezono rezultatą, šiandien tą pavyko padaryti, – džiaugėsi E. Balčiūnaitė. – Ne kiek laikas mane tenkina, bet tai, kaip aš bėgau, kad galėjau finišuoti ir kad turėjau jėgų pabaigoje.“
Dėl pavasarį patirtos traumos šis sezonas bėgikei klostosi banguotai, tačiau Palangoje pademonstruotas laikas Europos čempionatuose paprastai atvertų kelią į pusfinalį. Vis dėlto tokiais skaičiais E. Balčiūnaitė apsiriboti neketina.
„Prieš Lietuvos čempionatą devynias dienas stovyklavau aukštikalnėse ir tai man labai padėjo. Dabar dar turėsime tam tikrų specifinių treniruočių, kurios man padės pagerinti sezono rezultatą“, – teigė lengvaatletė.
Puikiai šalies pirmenybės susiklostė ieties metimo lyderiams. Moterų varžybose Liveta Jasiūnaitė įrankį dar pirmu bandymu švystelėjo 61,53 metro – tai jos antras geriausias karjeros rezultatas.
„Esu patenkinta šiuo rezultatu, kadangi stovykloje dar dirbu su dideliu krūviu. 61,53 m yra tikrai geras rezultatas, o psichologiškai gal ir lengviau vykti į Europos čempionatą be naujo asmeninio rekordo nei su nauju ar kokiu Lietuvos rekordu“, – nusijuokė L. Jasiūnaitė, kuriai iki 18 metų gyvuojančio šalies rekordo trūksta vos metro.
Sportininkė Palangoje vietoje šešių bandymų atliko tris – nebetęsti varžybų ji nusprendė ir galvodama apie startą Berlyne.
„Rezultato man užteko, žinojau, kad jo pakaks išlaikyti pirmai vietai ir norėjau pasaugoti save“, – paaiškino metikė.
Tuo tarpu Edis Matusevičius įtikinamai laimėjo vyrų ieties metimo rungtį: jo rezultatas – 81,70 m – yra naujas Lietuvos čempionatų rekordas.
„Atlikau ne vieną metimą virš 80 metrų, o du. Sportinė forma gerėja, technika irgi, nors iki tobulumo toli. Drąsiau jaučiuosi bėgdamas, bet dėl kojos skausmų negaliu ilgai traukti metimo, kas galutiniame rezultate atima daug“, – paaiškino E. Matusevičius.
Sportininko teigimu, pakartojus pajūryje pasiektą rezultatą Berlyne, turėtų atsiverti kelias ir į Europos čempionato finalą.
„Kvalifikacija Europos čempionato finalui bus 81,50-82 metrai ir tai gali būti pasiekta, tik geriausią bandymą reikia atlikti ne šeštu metimu kaip dabar, o pirmais trimis“, – šyptelėjo ieties metikas.
Jauniausiu Lietuvos lengvaatlečiu vyru Berlyne gali tapti žaibišku tempu progresuojantis sprinteris Gediminas Truskauskas. 20-metis sportininkas 200 m šalies čempionate įveikė per 20,98 sek. – tai vos 0,24 sek. prasčiau nei Ryčiui Sakalauskui priklausantis Lietuvos rekordas.
„Netikėjau, kad galiu „išlipti“ iš 21 sekundės, norėjau sezoną užbaigti su asmeniniu rekordu – iki normatyvo trūko daug, o visą sezoną stabiliai bėgau apie 21,30 sek, – rezultatu džiaugėsi G. Truskauskas. – Kostas (Skrabulis – aut. past.) bėgo prieš mane ir tai padėjo, nes pradžioje gerai pratraukė. Pabaigoje padariau savo, nes esu „atbėgiojęs“ 400 metrų, tad galbūt dar ir dėl to turiu stiprų finišą.“
200 m rungties Europos čempionato normatyvas – 20,90 sek. Gali būti, kad artimą šiam laikui rezultatą užfiksavęs lietuvis vis tiek bus pakviestas dalyvauti debiutinėse suaugusiųjų pirmenybėse.
„Svajoju, kad mane paimtų į Europos čempionatą, nors ruošiantis šiam sezonui tokio tikslo nebuvo – jau perlipau per save. Tikslas buvo pasiruošti Europos iki 23 metų čempionatui, kuris vyks tik kitais metais, tad jei nepateksiu, nenusivilsiu – rezultatas mane labai tenkina“, – sakė Marto Skrabulio auklėtinis.
Didžiausią intrigą antrą Lietuvos čempionato dieną kėlė moterų šuolių į aukštį varžybos. Vos antrą kartą šiemet su aukštininkėmis susigrūmusi Airinė Palšytė susigrąžino šalies sezono lyderės vardą – įveikė 191 cm, o didesnių aukščių peršokti nebebandė.
„Visada labai gera, kai kartelė nekrenta, o rezultatas kyla. Turbūt sulauksiu ne vieno klausimo, kodėl nutariau nebetęsti varžybų – tiesiog prieš startą su trenere buvo sutarta, kad peršokame Europos čempionato normatyvo aukštį ir baigiame varžybas. Džiaugiuosi, kad kartelė nekrito ir atsižvelgiant, kokie buvo trenerės komentarai bei kaip pati jaučiausi, tikrai buvo galima šokti daugiau“, – pasirodymą apibendrino A. Palšytė.
Moterų trišuolio varžybose triumfavo Dovilė Dzindzaletaitė – 2015-ųjų Europos iki 23 metų čempionė nušoko 13,86 m bei po trejų metų pertraukos iškovojo Lietuvos vasaros lengvosios atletikos čempionatų auksą.
„Šiandien sąlygos buvo keistos, per apšilimą lijo, takas suminkštėjo, o po to saulutė užšvietė. Buvo karšta ir minkšta – keista, – stebėjosi D. Dzindzaletaitė. – Esu geros sportinės formos, jei susitvarkysiu psichologiškai ir patvarkysiu per tas dvi savaites techniką, prie Lietuvos rekordo tikrai priartėsiu.“
Prieš beveik dvejus metus mama tapusi trišuolininkė pasiruošimą Europos čempionatui tęs ne Anglijoje, kurioje gyvena, bet Palangoje.
„Vaiko pasiilgstu kiekvieną dieną, bet dabar reikia koncentruotis į save. Padeda tėveliai, močiutė ir aš galiu koncentruotis į save, o ne sauskelnes keisti“, – kvatojo D. Dzindzaletaitė.
2018 metų Lietuvos lengvosios atletikos čempionato prizinį fondą sudarė net 17 tūkst. eurų. Sportininkams įteikiami „Sportland“ ir „Nike“ čekiai, o „Kauno maratono klubas“ geriausiai jaunajai lengvaatletei – barjerininkei Gabijai Galvydytei – įteikė 250 eurų prizą.
Europos lengvosios atletikos čempionate dalyvausianti Lietuvos rinktinė paaiškės šią savaitę.
Tekstas: Lietuvos lengvosios atletikos federacijos
Nuotraukos: Alfredo Pliadžio
Pasaulio futbolo čempionato laimėtojai